Tyrimai: peršalus – į lovą, bet ne prie vairo
KET nurodo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės.
Vis tik medikai, kalbėdami su lrytas.lt, teigė, jog realybė skiriasi nuo reikalavimų KET – esą ne vienas tiek į gydymo įstaigas, tiek mokslus ar darbus važiuoja sergantis ir nepaiso rekomendacijų.
„Būna, kad kai kuriuos sergančius pacientus į gydymo įstaigą atveža artimieji, bet kiti sergantys atvažiuoja patys. Tai nėra gerai, nes vairavimas peršalus gali sukelti neigiamų pasekmių. Britų, amerikiečių atliktos studijos atskleidė, kad vairavimas sergant prilygsta lengvam ir vidutiniam girtumui“, – paaiškino šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė.
Pasak gydytojų, susirgus peršalimo ligomis, karščiuojant silpnėja reakcija ir dėmesys.
„Sergantiems žmonėms buvo duodamos įvairios užduotys, kurias atlikus nustatyta, jog yra bent trimis sekundėmis sulėtėjusi reakcija, sunkiau valdomos avarinės situacijos, negebama adekvačiai elgtis spūsčių metu ar rasti tinkamo kelio. Visa tai neigiamai veikia tiek vairuotoją, tiek keleivius, tiek ir kitus eismo dalyvius“, – sakė N. Vaicekauskienė.
Tyrimų metu yra paskaičiuota, jog važiuojant 40 km per valandą greičiu, stabdymo kelias gali pailgėti net ir vienu metru, o kartais kelyje svarbus ir kiekvienas centimetras.
Reikėtų vengti vairuoti pirmąsias tris paras
„Sergant peršalimu ar gripu, pačios sudėtingiausios yra pirmos trys paros. Tuomet kyla temperatūra, gali sutrikti regėjimas, svaigti galva, kilti šaltkrėtis – visa tai atsiliepia vairavimui. Tuomet turime ir tokius simptomus kaip nuovargį, kosulį, slogą, ašarojančias akis. Įsivaizduokite, kaip pavojinga kelyje važiuoti užsimerkus, o dažnai čiaudint kelias kurį laiką nežiūrima į kelią.
Taip pat gali lydėti galvos skausmai ir gali būti netgi didelis galvos skausmas, išprovokuotas migrenos priepuolis, kai erzina viskas: šviesa, triukšmas, sunku susikaupti. Sergant gali būti jaučiamas raumenų skausmas. Po vieną simptomą retai kada būna – dažniausiai visa ši „puokštė“, – simptomus vardijo šeimos gydytoja.
Gydytoja stebisi ir tuo, jog daugelis žmonių net neskaito vaistų sudėčių.
„Neretai griebiamasi vadinamųjų vaistų kokteilių, kuriuose yra slopinančių medžiagų, kurios gali sukelti mieguistumą. Neretai sergant vaistai vartojami didesnėmis dozėmis, mažesniais tarpais, ir tai taip pat gali atsiliepti vairavimui. Svarbiausia yra vaistų dozė, sąveika ir laiko tarpas, per kurį išgeriami vaistai.
Siūlyčiau atidžiai skaityti sudėtį, apie vaistus klausti gydytojų ir vaistininkų. Ką dar galima padaryti? Vaistus išgerti po vairavimo, pavėlinti dozę, bet visuomet reikia būti labai budriems ir klausinėti“, – lrytas.lt kalbėjo šeimos gydytoja N. Vaicekauskienė.
Kada peršalus vairuoti jau galima? Gydytoja sako, jog tai – labai individualu: „Manau, kad kiekvienas žmogus žino ir jaučia savo ribas.
Vieniems sunkiausia būna pirmąsias tris paras, kitam – pirmąją parą, po kurios simptomai sumažėja. O būna, kad liga ir komplikuojasi, kyla plaučių uždegimas... Apibendrintai būtų galima pasakyti, kad jei nebekyla temperatūra, nebeskauda galvos, turite gerą regėjimą ir nekyla čiaudulys – galima vairuoti. Vis dėlto juk ilgai sirgti negalime.“
Dakarą prisimena su siaubu: jautėsi lyg sulėtintame filme
Lenktynininkas, Dakaro ralių dalyvis Antanas Juknevičius niekam nerekomenduoja vairuoti sergant ir turint sukilusią temperatūrą. Jis pats puikiai prisimena 2018-ųjų Dakarą, kai Bolivijoje greičio ruožą įveikė sergantis ir su pašokusia iki 39 laipsnių temperatūra.
„Tas greičio ruožas, įveiktas stipriai sergant, atsiliepė rezultatams – šį greičio ruožą finišavome 20-ti, nors iki tol važiavome 11–12 vietoje. Išlipęs iš bolido vos stovėjau ant kojų. Tuomet lenktynėse buvau daug lėtesnis.
Pamenu: važiuoji ir matai posūkį, pradedi sukti, o viskas atrodo kaip sulėtintame filme. Tą greičio ruožą važiavau sukandęs dantimis, su kritusia koncentracija, šaltkrėčiu, prastesniu regėjimu...“ – prisiminė A. Juknevičius.
Pasak lenktynininko, nors daugelis vairuotojų žino, kad nereikia vairuoti sergant, tačiau gyvenimas esą kartais viską sudėlioja taip, kad nepavyksta likti namuose ir nevairuoti.
„Deja, bet ne visada gyvenime galime laikytis rekomendacijų. Patys juk puikiai suprantame: sergame – reikia likti namuose. Bet jei tau rytoj egzaminas, į kurį nenuėjus galėsi jį laikyti tik kitais metais, arba jei nenueisi į svarbų susitikimą pasirašyti kontrakto – negausi pajamų, vis tiek vykstame į suplanuotas veiklas.
Man taip ir buvo Dakare – aš negalėjau nukelti lenktynių, negalėjau paprašyti pertraukos ir sakyti: pasveiksiu už dviejų dienų ir tada važiuosiu. Ne, turėjau važiuoti būtent tą akimirką, nors žinojau, kad labai rizikuoju ir galėjau turėti baisių komplikacijų, susigadinti sveikatą. Visas gyvenimas galėjo pakibti ant plauko“, – lrytas.lt pasakojo A. Juknevičius.
Tuomet lenktynininkas griebėsi įvairiausių vaistų, nuo kurių esą kilo ir apsinuodijimas: „Daugelis komandos narių davė vaistų: vienam tabletę įdavė žmona, kitam – gydytojas, trečias pats įsidėjo... Aš išgėriau tiek vaistų tablečių, kad man kilo intoksikacija. O dar ir atsakomybė draskė: tiek pastatyta „ant kortos“...“
Kaip teigia A. Juknevičius, jei jau iš tiesų žmonėms reikia sėsti prie vairo sergant, jie kelyje turėtų būti dar labiau susikaupę nei įprastai: „Negalime smerkti žmonių, kurie vairuoja sergantys, nes kartais ta kelionė yra labai svarbi. Tačiau jie turėtų būti kur kas labiau atsargesni.“
