Transporto žiedų, gatvių perbraižymas beveik nedavė naudos.
„Jeigu mes vertiname žmogų, ar labai svarbu, kokia jo striukės spalva – mėlyna, žalia?
Tas pat ir dėl gatvių – jeigu joms trūksta ploto, braižyk linijas kokia nori spalva, nuo to niekas nepasikeis“, – teigė vairavimo instruktorius A.Pakėnas, nusivylęs eismo pertvarka mieste.
Pasigyrimai neįtikina
Galbūt vilnietis po tų perbraižymų spūstyse praleido keliomis minutėmis mažiau, galbūt dešimčiai tūkstančių automobilių tų minučių skaičius didesnis. To, A.Pakėno nuomone, tikrai neužtenka.
Jo teigimu, kaltas ne vien gatvių trūkumas Vilniuje.
Pastaruoju metu stengiamasi tankinti miesto centrą, tačiau naujų gatvių, automobilių stovėjimo vietų jame neatsiranda.
„Suprantu, kad sostinės valdžia stengiasi daugiau dėmesio skirti pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams, siekia vilniečius persodinti į miesto transportą.
Bet ar tokie pokyčiai įmanomi per keletą metų? Teko skaityti, kad užsienyje tokie miestai buvo auginami 20–30 metų. O mes per tiek laiko vieno stadiono nesugebame pastatyti.
Netikiu, kad darnaus judumo planą pavyks įgyvendinti per keletą metų. Nėra pagrindo tuo tikėti, – sakė A.Pakėnas. – Savivaldybė giriasi atnaujinusi miesto transportą. Taip, tai reikėjo padaryti. Tačiau į jį vilniečiai persės tik tada, kai jis bus patogus.“
Į pamokas – kitame rajone
Vairavimo instruktorius pastebi ir kitą bėdą: kai tik prasideda moksleivių atostogos, transporto spūstys gatvėse sumažėja.
„Ką tai reiškia? Kad mieste trūksta mokyklų ir moksleiviai priversti važiuoti į pamokas kitame rajone.
Esu vairavimo instruktorius ir moksleiviai mokytis vairavimo pas mane ateina tik 16–17 valandą. Iš daugelio jų esu girdėjęs, kad tarp pamokų kone kiekvieną dieną būna vadinamųjų langų, dėl to taip vėlai ir grįžta namo.
Taip atsitinka dėl to, kad mokyklos yra pergrūstos ir net normalaus pamokų tvarkaraščio neįmanoma sudaryti“, – sakė A.Pakėnas.
Kaip pasiekti aplinkkelį?
A.Pakėnui antrina ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis teigia, kad spūstys Vilniaus mieste susiformuoja dėl neišplėtotos infrastruktūros.
„Vilnius ne vienus metus plėtėsi ir toliau yra ne tiktai plečiamas, bet ir tankinamas tam tikruose rajonuose, tačiau infrastruktūra vėluoja.
Labai akcentuojamos investicijos į dviračių takus, bet į magistralinius kelius reikėtų taip pat investuoti. Ir investuoti gana apgalvotai į priekį kelis žingsnius, o ne taip, kaip daroma Vilniuje.
Didžioji dalis magistralinių gatvių neveda į aplinkkelius, veda kažkur kitur. Gatvės buvo tiesiamos tarsi neplanuojant, kad kada nors tas aplinkkelis bus. Tokios planavimo klaidos sukelia kamščius“, – sakė Ž.Mauricas.
Ekonomistas taip pat įvardijo, kokios vietos Vilniuje, jo nuomone, dėl spūsčių ateityje labiausiai nukentės.
„Galiu pasakyti, kad spūstys tik didės Olandų gatvėje, Antakalnio, Žirmūnų žieduose. Todėl, kad miestas plečiasi į pietus, bet transporto infrastruktūra nėra atitinkamai plečiama. Tik laiko klausimas, kada užsikimš visos šios arterijos ir taps neišvažiuojamos“, – teigė ekonomistas.
Teigia, kad pralaidumas gerėja
Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius teigia, kad pagrindinių sankryžų pralaidumą per spūstis pavyko padidinti iki 10 proc.
„2018 metais atnaujinus sostinės eismo valdymo sistemos centrinę įrangą į eismo srautų pokyčius gatvėse sureaguojama 3 kartus greičiau.
Visos Vilniaus mieste esančios šviesoforais reguliuojamos sankryžos transporto srautus reguliuoja automatiškai lanksčiai – iš visų sankryžos krypčių yra įrengti eismo srautų jutikliai, jų duomenimis remiantis realiu laiku keičiama šviesoforų signalų trukmė“, – sakė A.Apanovičius.
Jis pateikė duomenis, kad, palyginus 2017–2018 m. ir 2018–2019 m. sezonus, transporto laidumas Kalvarijų, Kareivių ir Ozo gatvėse padidėjo 10 proc., Savanorių pr. ir Žemaitės g. – 8 proc., Kalvarijų, A.Goštauto ir Žygimantų g. – 7 proc., Antakalnio ir Šilo g. – 7 proc., Ukmergės ir Geležinio Vilko g. – 5 proc.
Viltis deda į kameras
Ar miesto valdžios planuose yra kokių nors priemonių, kurios ateityje bent kiek nors padės sumažinti spūstis? Aišku viena: naujų transporto priemonių – tramvajaus ar metro – neatsiras.
Kol kas nebus ir naujų tiltų ar viadukų, Šiaurinė gatvė ar Mykolo Lietuvio aplinkkelis – vis dar projektuotojų galvose.
Vienintelė sklandesnio judėjimo viltis – transporto srautų reguliavimas.
„Vilniaus mieste nuolat plečiamas kamerų tinklas, sankryžų įrengimo ir rekonstrukcijos metu per pastaruosius metus papildomai įrengta 17 vaizdo stebėjimo kamerų, o bendras jų skaičius jau siekia 97.
Nuo praėjusio spalio pradžios papildomai įjungta dar 50 vaizdo stebėjimo kamerų, kuriomis naudosis ir Vilniaus policija. Taip efektyviau panaudojama mieste jau esanti infrastruktūra“, – vardijo A.Apanovičius.
Miesto vietose, kur įvyksta daugiausia avarijų, šiemet planuojama pastatyti per 30 modernių greičio fiksavimo įrenginių.
„Susisiekimo paslaugų“ Eismo valdymo skyriaus vadovui Robertui Markovskiui ypač nerimą kelia automobilių srauto nuo Molėtų, Ukmergės ir Trakų padidėjimas. Jis per metus išaugo 40 procentų.
„Jei taip ir toliau didės, po trejų metų mieste transporto srautai išaugs du kartus“, – sakė R.Markovskis.
Pilaitėje bus tik blogiau
Šią nelinksmą prognozę R.Markovskis pagrindė tyrimo rezultatais. Nustatyta, kad 2017 metais maždaug 150 tūkst. automobilių iš priemiesčių kiekvieną darbo dieną įsiliedavo į Vilniaus transporto srautą.
Sostinės gatvėse tuo metu iš viso buvo 370 tūkst. automobilių. Pokytis per metus sudarė net 13 procentų.
Taip pat tyrėjai nustatė, kad viename automobilyje vidutiniškai važiavo 1,32 žmogaus, o Nyderlanduose šis skaičius siekė net iki 3 žmonių.
„Jeigu kiekvienas vairuotojas, automobiliu išvažiuojantis į gatves, įsisodintų kaimyną, transporto priemonių būtų perpus mažiau“, – sakė R.Markovskis.
Apskaičiuota, kad kas rytą užkimštame Pilaitės prospekte beveik pusėje automobilių – vos vienas žmogus. Čia grūstys prasideda jau prieš 7 valandą.
Ateityje čia bus dar blogiau, nes Pilaitėje planuojama statyti dar apie 8 tūkst. butų.
Vienintelė viltis bent kiek sumažinti spūstis – iki keturių eismo juostų ketinama platinti Taurupės gatvę, kuri driekiasi lygiagrečiai Pilaitės prospektui.
Pokyčiai laukia ir Pilaitės prospekte, kur į abi puses bus įrengta A juosta.
Jie bus įgyvendinami kartu su naujo didžiulio prekybos centro statybomis. („Sostinė“)
Viešasis transportas nėra patrauklus
Rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą ir paaiškėjo, kad 99 proc. apklaustų vilniečių ir aplinkinių vietovių gyventojų transporto spūstys yra labai svarbi Vilniaus problema.
42 proc. gyventojų sakė, kad dažniausiai juda nuosava mašina. Antroje vietoje yra autobusai (31 proc.) ir troleibusai (16 proc.).
Technikos mokslų daktaras, profesorius Jonas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad Vilniuje viešojo transporto raida nebuvo tokia greita kaip paties miesto plėtra.
„Miesto transporto raidą apibūdina du veiksniai: pervežimo pajėgumai ir susisiekimo greitis. Vilniuje pagrindinės transporto sudėtinės dalys yra miesto transportas ir asmeninis lengvasis transportas.
4 lengvieji automobiliai užima vieno autobuso plotą. 4 automobiliai veža 10 keleivių, o autobusas – 100.
1980 metais 1 tūkst. gyventojų teko 73 automobiliai. Dabar turime per 630. Padaugėjo 9 kartus. Ar tiek išsiplėtė gatvės, ar tiek padaugėjo stovėjimo vietų, ar sankryžos išsiplėtė?“ – klausė J.Butkevičius.
Vidutinė automobilių spūsčių trukmė mieste
2016 m. – 1 val. 51 min.
2017 m. – 1 val. 48 min.
2018 m. – 1 val. 36 min.
2019 m. – prognozuojama metinė trukmė 1 val. 34 min.
