Tokias išvadas padarė „Sostinės“ žurnalistai, išbandę taip valdžios giriamą kilpinį eismą. Piršosi ir dar viena išvada: automobiliai iš Senamiesčio niekur nedingo, nors savivaldybė tikino, kad išvaduos nuo jų.
O gatvėse aplink Senamiestį automobilių po pertvarkos netgi padaugėjo, nes pastebėję žydrus informacinius skydus, pranešančius apie kilpinį eismą, vairuotojai suka į jas.
Juk informacija tuose skyduose pateikta taip, kad velnias galvą nusilaužtų. Kaip ir pats kilpinis eismas Senamiestyje.
Grūstys – iki pat vakaro
Savivaldybės pertvarkos esmė – Senamiestį padalinti į Subačiaus, Latako, Trakų ir Islandijos gatvių kilpas. Jau vykstant į vieną iš tų kilpų – Subačiaus gatvę – į akis krito automobilių skaičius Šventaragio gatvėje. Taip, čia jų ir anksčiau buvo daug, bet ne tiek.
Dabar Šventaragio gatvėje automobilių grūstys – nuo ankstaus ryto iki vakaro. Vairuotojai bando apvažiuoti Senamiestį, išvengti kilpų. Transporto priemonės užkimšo ir M.Daukšos, Rasų, Pylimo, Maironio gatves.
O juk dabar vasara. Kas bus, kai ateis rugsėjis, suvažiuos studentai, atostogavę vilniečiai?
Ratus suks su keiksmais
Subačiaus gatvė prigrūsta automobilių kaip ir anksčiau. Na, gerai, gal tai gyventojų mašinos, nes kiemai – kaip kišenės.
Priekyje judančio visureigio „Kia“ vairuotojas norėjo sukti į kairę link Nacionalinės filharmonijos, bet prieš akis pastebėjo vadinamąją plytą – eismą draudžiantį kelio ženklą.
Kaip jis turėjo keiktis, kai apvažiuoti Rotušės pastato, kaip anksčiau, nepavyks. Jam teko sukti į Vokiečių gatvę.
Nebepavyks iš Trakų gatvės nuvažiuoti į Dominikonų gatvę – kelią pastoja betoniniai stulpeliai. Reikia sukti į Vilniaus gatvę ir iš Senamiesčio išvažiuoti Klaipėdos gatve.
Nori kaip seniau nuvažiuoti Pilies gatvės link – suk didžiulį ratą Klaipėdos, Pylimo, Pamėnkalnio, A.Stulginskio, A.Goštauto, Žygimantų, T.Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio gatvėmis, kad pakliūtum į Subačiaus kilpą.
Kartu sudarydamas didesnes grūstis, degindamas degalus.
Važiuojantys Latako gatvės kilpa taip pat pasimauna ties posūkiu į Vilniaus gatvę. Jo nebėra. O atvažiavus Vokiečių gatve pasukti galima tik link Dominikonų ir Universiteto gatvių.
Islandijos gatvės kilpa ne kažin kur nuveda. Jau anksčiau buvo uždarytas įvažiavimas į Vilniaus gatvę link Labdarių gatvės. Dabar iš Islandijos gatvės nuvažiuosi tik Klaipėdos gatve link Pylimo gatvės arba Krašto apsaugos ministerijos.
Vėlgi – jeigu norėsi kaip prieš pertvarką patekti į L.Stuokos-Gucevičiaus gatvę, suk didžiulį ratą.
Besivažinėjant kilpomis į akis krito ir daugybė automobilių šalikelėse – Vokiečių gatvėje, prie Prezidentūros ir Rotušės.
Jie niekur neišnyko, nors savivaldybė žadėjo, kad Senamiestį išlaisvins.
Prismaigstė 170 stulpelių
Didelį ratą teks sukti ir tiems, kurie norės iš Liejyklos gatvės pakliūti į Katedros aikštę. Nors iki jos – tik ranką ištiesti, tačiau kelias užtvertas betoniniais stulpeliais. Tokiais, kokių savivaldybė pirmiausia prismaigstė Gedimino prospekte. Ir tokiais, kokie papiktino dizainerius ir architektus.
Nenustebkite – dabar jau tokių akį rėžiančių stulpelių pilnas UNESCO saugomas Senamiestis. Tokie stulpeliai atidalija kilpas prie Rotušės, Vokiečių gatvėje. O kiek senovinio grindinio sugadinta tvirtinant tuos betoninius stulpelius?
Vicemeras Vytautas Mitalas pasakojo, kad įvedant kilpinį eismą buvo atliktas didžiulis darbas. Ne tik 170 tų betoninių stulpelių pristatyta, bet ir apie 800 kelio ženklų pakeista.
Spėjo pastebėti nesąmones
Tačiau vairuotojai jau dabar piktinasi: keisdami ženklus kelininkai nepasirūpino, kad jų neuždengtų medžių šakos. O kai kur jie taip žemai, kad pamatyti sunku.
Vairuotojai taip pat pastebėjo, kad kai kurie ženklai netgi prieštarauja Kelių eismo taisyklėms. Štai ties Prezidentūra yra ženklas, kuris draudžia nuo 22 iki 6 valandos važiuoti gatve sunkiasvorei technikai ir motociklams, bet dieną čia gali važiuoti automobiliai. Tačiau važiuojant toliau paaiškėja, kad eismas yra vienpusis ir nėra jokių galimybių apsisukti.
Taip pat gyventojai ėmė skųstis, kad neįmanoma įvažiuoti į kai kuriuos Senamiesčio namų kiemus.
Tarkim, Vokiečių gatvėje kelią pastoja vadinamoji plyta.
Nors savivaldybė išleido nemažai pinigų kilpiniam eismui, tai dar ne viskas.
Rudenį dar pirks vaizdo kamerų pažeidėjams gaudyti.
Sugaišta labai daug laiko
Geru žodžiu kilpinio eismo neminėjo ir žinomi vilniečiai.
Štai Senamiestyje gyvenanti kavinės „Amatininkų užeiga“ savininkė Irena Marozienė nerimavo: „Nenužudė Senamiestyje gyvenimo džiaugsmo korona, bet kilpinis eismas tai 100 procentų. Įdomu, kaip tiekėjai veš prekes, – lengvaisiais automobiliais?“
Vėliau I.Marozienė ironizavo: „Bet dabar aš kiekvieną vakarą galėsiu pasisveikinti su prezidentu, pasimelsti Katedroje ir dar Šv.Onos bažnyčioje.
Padidinti kamščius Vokiečių, Dominikonų, Maironio gatvėse. Pasistengti, kad greičiau nuo užterštumo ir vibracijos mūsų mylimos bažnyčios sugriūtų.“
Verslininkė priekaištavo savivaldybei, kuri imdamasi tokios pertvarkos neatsiklausė žmonių nuomonės.
Ji, norėdama įveikti atstumą, kurį anksčiau nuvažiuodavo per 3–5 minutes, dabar, net kai nėra spūsčių, sugaišta 20 minučių, o rudenį, kai spūstys dar padidės, turbūt prireiks mažiausiai 40 minučių.
Sulauks panašaus likimo?
Tinklaraštininkas Saugirdas Vaitulionis spėjo kilpinio eismo ateitį: „Aš turiu įtarimą, kad bus kaip su žaliomis lentelėmis, – nuleistomis galvomis grąžins viską atgal.
Bet realiai, o kam šitos nesąmonės reikėjo? Čia kuriam galui kas pagerėjo?“
Garsus lenktynininkas Stasys Brundza kilpinio eismo idėjos labai nesupeikė, tačiau, jo nuomone, buvo galima surasti ir kitokių sprendimų.
Labiausiai nukentės Senamiesčio gyventojai ir aptarnaujantis transportas – jiems pertvarka kels daugiausia nepatogumų.
Prieš tris savaites įvedusi kilpinį eismą savivaldybė tikėjosi, kad sumažins automobilių skaičių ir jų tranzitą per miesto centrą, tačiau mašinos iš ten niekur nedingo.
Automobiliai judės vėžlio žingsniu
Dar prieš įvesdama kilpinį eismą savivaldybė buvo numačiusi, kad tai sukels pyktį. Ji rėmėsi užsienio pavyzdžiais, liudijančiais, kad pirmus tris mėnesius dauguma jaus nepasitenkinimą dėl būtinybės keisti įpročius, bet vėliau, apsipratus su naujove, sumažėjus eismo, esą visi pajunta tylesnio, švaresnio, saugesnio ir patrauklesnio laisvalaikio miesto širdyje pranašumus.
Savivaldybei vienas geriausių tokios sistemos pavyzdžių – Stokholmas, kuriame, norint kirsti miesto centrą, tenka susimokėti, o norint nuvažiuoti iki reikiamos vietos, tenka padaryti nemažą lanką – taip gyventojai skatinami keliauti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar miesto transportu ir kirsti senamiestį neteršiant aplinkos.
Sprendimas įvesti kilpinio eismo reguliavimą buvo priimtas siekiant sumažinti tranzitinį eismą.
Tranzitinis eismas Vilniaus širdyje sudarė 40 proc., o rytais – iki 70 proc. Automobilių srautai šioje miesto dalyje didino taršos ir triukšmo rodiklius, mažino eismo dalyvių saugumą, o visa tai darė neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei.
Tačiau čia pat vicemeras V.Mitalas pripažino, jog įvedus kilpinį eismą dauguma automobilių važiuos iki 20 kilometrų per valandą greičiu, kad vairuotojai spėtų pastebėti kelio ženklus.
„O jeigu jau taip atsitiko, kad padarėte klaidą ir įriedėjote į netinkamą įvažiavimą, ramiai iš jo išvažiuokite ir keliaukite iki reikiamo.
Arba tiesiog palikite automobilį stovėjimo aikštelėje ir likusį atstumą įveikite pėsčiomis iš vienos zonos į kitą, kartu pasivaikščiosite ir pasigrožėsite Senamiesčiu“, – mokė V.Mitalas.
