Trūksta eismo dalyvių sąmoningumo
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė teigė, kad šiais metais įvyko 38 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai.
Dėl šios transporto priemonės vienas žmogus žuvo ir 38 buvo sužeisti.
2019 m. eismo įvykių buvo 41. Per šiuos eismo įvykius 43 žmonės buvo sužeisti, tačiau nė vienas eismo dalyvis nežuvo. L.Salokaitė palygino šiuos ir praeitus metus bei pastebėjo, kad eismo įvykių padaugėjo net 40 proc.
Saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas sako, jog populiarėjant paspirtukams ir daugėjant tokių eismo dalyvių, vėl tenka priminti KET.
„Žinoma, šioje skaudžioje situacijoje Klaipėdos rajone laiko atgal neatsuksi ir mažai ką jau gali kaltinti, tačiau tikrai reikia dar kartą kalbėti apie taisyklių laikymąsi.
Visų pirma, tėvai, pirkdami vaikams dviračius ar paspirtukus, o ypač – elektrinius paspirtukus, kurie yra greitesni, pirmiausia turėtų patikrinti, ar vaikas moka KET ir žino, kaip kelyje būti saugiam“, – akcentuoja saugaus vairavimo mokytojas.
Pasak D. Kanapinsko, ne mažiau svarbus – saugos priemonių dėvėjimas: „Jas eisme privalu dėvėti be kalbų. Šalmas – pirmoje vietoje. Žinoma, naudinga turėti ir kelių, rankų, alkūnių apsaugas, nes vis tik šios transporto priemonės yra tikrai greitos. Menkiausias judesys – ir gali skaudžiai susižeisti ar net žūti.“
Suaugusieji, pasak saugaus vairavimo mokytojo, taip pat turėtų neperlenkti lazdos, vaikams pirkdami elektrinius paspirtukus.
„Kita blogybė, kalbant apie elektrinius paspirtukus, yra ta, jog šios transporto priemonės yra praktiškai negirdimos nei pėstiesiems, nei vairuotojams. Kartais neaišku, iš kur ir kaip jie atsiduria prieš nosį.
Eidamas šaligatviu tikrai ne visuomet girdi, kada atvažiuoja paspirtukas. Atrodytų, kad norint saugiai eiti net ir pėsčiųjų ir dviračių taku turi su savimi neštis lazdelę ir tik ją iškišęs į šonus bei įsitikinęs, kad pasukti yra saugu, gali žengti žingsnį į šalį, nes neaišku, ar tavęs nenublokš“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo D. Kanapinskas.
Taisyklės aiškiai nurodo, jog paspirtukininkas, prasilenkdamas su pėsčiuoju iš nugaros ar priekio, greitį turi sumažinti iki pėsčiojo žingsnio, tačiau taip elgiasi dar ne visi paspirtukų ar dviračių vairuotojai.
„Ir, be abejo, reikia kelti eismo dalyvių sąmoningumą, nes vieni supranta, kad reikia laikytis KET ir būti atidiems, saugoti kitus, bet kitiems į taisykles yra nusispjauti“, – pabrėžė D. Kanapinskas.
Ką numato KET
Dviračių, motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų ir pan.) dalyvavimą eisme, kaip ir visą eismo keliais tvarką Lietuvoje, nustato KET ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.
Jei elektrinių paspirtukų galios ir greičio parametrai atitinka motorinio dviračio apibrėžtį, tokie elektriniai paspirtukai priskiriami prie motorinių dviračių.
Vadinasi, šios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams), t. y. ir teisės, ir pareigos elektriniams paspirtukams ir jų vairuotojams yra tapatūs dviračiams ir jų vairuotojams.
Pagal galiojančias KET elektriniai paspirtukai, kurių galingumas neviršija 1kW, o maksimalus greitis – 25 km/val., yra priskiriami motoriniams dviračiams ir jų vairuotojams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir dviratininkams. Taigi elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, nekelti jiems pavojaus bei netrukdyti.
Be to, važiuojant pro pėsčiąjį, būtina sulėtinti greitį iki 3–6 km/val. (tai maždaug atitinka žmogaus ėjimo greitį) bei laikytis saugaus atstumo.
Kaip ir dviratininkams, elektrinių paspirtukų vairuotojams kertant važiuojamąją kelio dalį reikia nulipti nuo transporto priemonės ir saugiai ją persivaryti per pėsčiųjų perėją.
Tamsiu paros metu būtina dėvėti liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, įsijungti žibintus. Ir dienos metu važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.
Tai ypač aktualu tamsiuoju metų laiku, kada trumpėja dienos. Pėstieji, dviračių ar paspirtukų vairuotojai, vilkintys šviesą atspindinčius elementus, vairuotojams yra gerai matomi ir už 150 m, o be jų – už 50–60 m.
Tuo metu asmenys, važiuojantys riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais (ne elektriniais), neįgaliųjų vežimėliais, vedantys dviratį, mopedą, motociklą, stumiantys vaikišką ar kitokį vežimėlį yra pėstieji ir privalo vykdyti pėsčiųjų pareigas (Kelių eismo taisyklių VI skyrius).
KET dviračių vairuotojams numato, jog važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Dviračių, elektrinių paspirtukų vairuotojams iki 18 m. amžiaus būtinas šalmas.
Dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojams draudžiama:
1. Važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus Kelių eismo taisyklėse nustatytus atvejus.
2. Važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais.
3. Važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo.
4. Vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų.
5. Vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
6. Būti velkamiems kitų transporto priemonių.
7. Vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas.
8. Važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.
9. Kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.
