Dar praėjusiais metais toks pasiekimas atrodė neįvykdomas, mat iki spalio pradžios gyvybių Kauno gatvėse neteko 6 pėstieji, dar 79 žmonės patyrė sužalojimų.
Šiemet sužalotųjų skaičius ūgtelėjo iki 83, tačiau gerokai svarbiau statistikos ataskaitose regėti nulį ties žuvusiųjų skiltimi. Bendras žuvusiųjų Kauno apskrityje skaičius šiemet sumažėjo penkis kartus – po eismo įvykio neišgyveno tik 2 žmonės.
Kelių policijos pareigūnų duomenimis, šiais metais net 39 žmonės nukentėjo pėsčiųjų perėjose, 10 – reguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Trečdalis pėsčiųjų sužalojimų patyrė tamsiuoju paros metu.
Trikojai kuria stebuklus
Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius neabejojo, kad didžiausios įtakos avaringumo sumažėjimui turėjo nuo metų pradžios naudojami nauji kilnojami greičio matuokliai, kuriuos vairuotojai praminė trikojais.
Vien šiais metais jais užfiksuota daugiau kaip 100 tūkst. leistino greičio viršijimo atvejų.
Kauno policija nuolat skelbia savaitės rekordininkus, kurie net miesto gatvėmis dažnai lekia didesniu kaip 100 kilometrų per valandą greičiu. Už tokį nusižengimą gresia ne tik kelių šimtų eurų bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas.
V.Lukošius mano, kad greičio mėgėjus pavyko sutramdyti. Štai praėjusiais metais dėl leistino greičio viršijimo įvyko trečdalis visų eismo nelaimių, šiemet – tik 15,7 proc.
Rezultatų teko palaukti
Trikojai – ne vienintelė priemonė, padedanti saugoti pėsčiųjų gyvybes.
Per kelis pastaruosius metus mieste apšviesta beveik 500 pėsčiųjų perėjų, įrengiamos iškiliosios perėjos, gatvių atitvarai. Esant būtinybei statomi šviesoforai, kurie sulėtina automobilių judėjimą, tačiau smarkiai padidina pėsčiųjų saugumą.
Būtent pėsčiųjų perėjose Kaune buvo daug vadinamųjų juodųjų dėmių – pavojingiausių eismui vietų. Dabar jos išnyko.
„Mieste nematau didelių su pėsčiųjų saugumu susijusių problemų, kurias reikėtų spręsti nedelsiant“, – tikino Kauno kelių policijos valdybos viršininkas V.Lukošius.
Kita vertus, beveik kiekviename savivaldybės Saugaus eismo komisijos posėdyje sprendžiama dėl pėsčiųjų perėjų, saugos kalnelių įrengimo. Komisija vertina tik mieste patruliuojančių policijos pareigūnų, tiek gyventojų pastabas.
Spalvos padeda nesuklysti
Bandydama apsaugoti pėsčiuosius nuo tragiškų pasekmių Kauno valdžia ėmėsi ir netradicinių sprendimų.
Prieš porą metų Kauno centre esančioje Kęstučio gatvėje buvo įrengta pėsčiųjų perėja, itin praverčianti žmonėms, kurie net eidami negali atitraukti akių nuo išmaniųjų įrenginių.
Prie perėjos įrengta žybsinti juosta, kurios spalvos keičiasi kartu su šviesoforo signalų pasikeitimu.
Nuleidę galvas į mobiliuosius telefonus ar kitus įrenginius pėstieji ar dviratininkai šviesoforo spalvas gali matyti ir apačioje, netoli gatvės bei šaligatvio sandūros.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius neabejojo, kad šis sumanymas visiškai pasiteisino.
„Pastebėjome, kad pėstieji drausmingiau vadovaujasi šviesoforo signalais“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Jis neatmetė, kad tokios perėjos bus diegiamos ir kitose Kauno vietose.
„Pėsčiųjų perėjos mieste yra saugios – suženklintos, apšviestos ir tokia priemonė turėtų būti taikoma perėjose, kuriose nuolat kartojasi įvykiai, susiję su užsižiūrėjimu į telefoną. Kol kas tokių vietų nėra nustatyta“, – tikino M.Matusevičius.
