Prognozuoja viešojo transporto priemonių ateitį: troleibusai – jau praeitis?

Tokios naujų autobusų ir troleibusų gausos Kauno gatvėse dar nebuvo niekada, tačiau galbūt šios viešojo transporto priemonės – jau praeitis ir miesto valdžia tik švaisto pinigus? Transporto ekspertai pateikė galimus būsimų pokyčių scenarijus.

Atnaujinus troleibusų parką 85 naujais „Solaris“ troleibusais vidutinis jų amžius šiuo metu siekia 6,32 metų<br>G.Bitvinsko nuotr.
Atnaujinus troleibusų parką 85 naujais „Solaris“ troleibusais vidutinis jų amžius šiuo metu siekia 6,32 metų<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tokios naujų autobusų ir troleibusų gausos Kauno gatvėse dar nebuvo niekada, tačiau galbūt šios viešojo transporto priemonės – jau praeitis ir miesto valdžia tik švaisto pinigus?<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tokios naujų autobusų ir troleibusų gausos Kauno gatvėse dar nebuvo niekada, tačiau galbūt šios viešojo transporto priemonės – jau praeitis ir miesto valdžia tik švaisto pinigus?<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tokios naujų autobusų ir troleibusų gausos Kauno gatvėse dar nebuvo niekada, tačiau galbūt šios viešojo transporto priemonės – jau praeitis ir miesto valdžia tik švaisto pinigus?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tokios naujų autobusų ir troleibusų gausos Kauno gatvėse dar nebuvo niekada, tačiau galbūt šios viešojo transporto priemonės – jau praeitis ir miesto valdžia tik švaisto pinigus?<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tokios naujų autobusų ir troleibusų gausos Kauno gatvėse dar nebuvo niekada, tačiau galbūt šios viešojo transporto priemonės – jau praeitis ir miesto valdžia tik švaisto pinigus?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tokios naujų autobusų ir troleibusų gausos Kauno gatvėse dar nebuvo niekada, tačiau galbūt šios viešojo transporto priemonės – jau praeitis ir miesto valdžia tik švaisto pinigus?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ateityje tradicinius taršius autobusus mieste turėtų pakeisti elektriniai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ateityje tradicinius taršius autobusus mieste turėtų pakeisti elektriniai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 11, 2020, 9:36 AM

Viešojo transporto projektuotojai jau atvirai kalba, kad dalis troleibusams skirto kontaktinio tinklo Vilniuje gali būti išardyta, pirmiausia sostinės Senamiestyje.

Tokį siūlymą nesunku paaiškinti, mat kontaktinio tinklo įrengimas ir priežiūra brangiai kainuoja, jis didina vizualinę taršą. Nutraukus kontaktinį tinklą troleibusai kurį laiką išvis negali judėti, susidaro spūstys.

Kauno savivaldybė ardyti kontaktinio tinklo neketina, tačiau jo plėtros taip pat nebus. Ekspertai gyrė tokį miesto valdžios sprendimą, tačiau spėjo, kad įprastų autobusų ir troleibusų Kauno gatvėse gali išvis nelikti.

Negana to, prieš 2019-ųjų pavasarį vykusius mero rinkimus kandidatų pažertos idėjos dėl tramvajaus Kauno senamiesčio prieigose ar kelionėms skirtų gondolų miesto padangėje išties gali tapti tikrove.

Vaizdas labai pagerėjo

„Bent jau kol kas ardyti kontaktinio tinklo neketiname, nes turime naujų ekologiškų transporto priemonių ir tinkamą infrastruktūrą“, – tikino Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis ir pridūrė, kad troleibusai nenaudoja iškastinio kuro ir tai yra ekologiška transporto priemonė.

Atnaujinus troleibusų parką 85 naujais „Solaris“ troleibusais vidutinis troleibusų amžius Kaune šiuo metu siekia 6,32 metų.

Autobusų parke dabar yra 277 autobusai, kurių amžius – nuo 1 iki 20 metų, vidutinis amžius iki atnaujinimo siekė 11,27 metų.

A.Palionio skaičiavimais, per kelerius pastaruosius metus nupirkti 25 „Temsa“ autobusai, 45 mažieji „Mercedes-Benz Sprinter“ autobusai. Dabar laukiama 100 hibridinių „MAN Lion’s City 12“ autobusų, kurie gerokai atjaunins ir autobusų parką.

Pusė jų keleivius Kaune pradės vežti dar šiemet, o likusius gamintojas įsipareigojo pristatyti iki kitų metų gegužės.

Troleibusai nunyks savaime

„Kaunas kol kas nesvarsto troleibusų kontaktinio tinklo išmontavimo galimybės ir tikrai elgiasi teisingai“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Transporto inžinerijos katedros docentas Algis Pakalnis.

Pasak jo, troleibusai yra ekologiška transporto priemonė, pastaraisiais metais Kaune atnaujintas troleibusų parkas.

„Žvelgiant į ateitį troleibusai tikriausiai praras savo pranašumus kaip netarši transporto priemonė, nes juos natūraliai pakeis elektriniai autobusai. Tačiau pokyčiams reikia laiko, spartesnės technologinės pažangos ir investicijų į elektrinių autobusų krovimo tinklą“, – svarstė A.Pakalnis.

Jis spėjo, kad ateitis priklausys elektriniams autobusams, kurie visiškai pakeis tradicinius taršius autobusus, o po to ateis ir troleibusų eilė.

Patarimas – gerinti kokybę

KTU docentas A.Pakalnis nesutinka, kad viešasis transportas neperspektyvus. Nors kelionių skaičius lengvaisiais automobiliais didėja ir jos populiarėja, lieka dalis gyventojų, kurie nenori ar neturi galimybės keliauti asmeniniu transportu. Dėl šios priežasties viešojo transporto poreikis tikrai išliks ir ateityje.

„Kita svarbi ypatybė – taršos mažinimas, ypač centrinėje miesto dalyje, kuris neišvengiamai turi populiarinti viešąjį transportą. Mažinant taršą mieste reikia visais būdais skatinti keliones viešuoju transportu, tuo pat metu ribojant privataus transporto naudojimą“, – pabrėžė A.Pakalnis.

Pasak jo, šiam tikslui gali pasitarnauti įvairios priemonės – nuo privačių kelionių ribojimo centrinėje miesto dalyje jas apmokestinant (tiek važiavimą, tiek ir parkavimą, ribojant parkavimo vietų skaičių centrinėje miesto dalyje) iki „Park and ride“ sistemos diegimo.

Populiarinant viešąjį transportą reikia gerinti pačios paslaugos kokybę – plėsti informacinių skydų, kuriuose ne tik būtų rodoma informacija apie atvykstančias transporto priemones, bet ir tų transporto priemonių užpildymas ar kita keleiviams aktuali informacija.

Didinant viešojo transporto efektyvumą ir populiarumą reikėtų plėsti ir A juostų tinklą miesto gatvėse, kad viešasis transportas judėtų greičiau ir nestrigtų spūstyse.

„Itin perspektyvi priemonė būtų sistema, kuri automatiškai suteikia prioritetą artėjančiai viešojo transporto priemonei šviesoforais reguliuojamose sankryžose, kuriose juda didelis viešojo transporto srautas, didelis jo dažnis ir važiuoja daugiausia keleivių“, – aiškino A.Pakalnis.

Sistema veikia GPS koordinačių vietos nustatymo pagrindu, kai reguliariai perduodamos transporto priemonės koordinatės ir priemonei pakankamai priartėjus perjungiamas žalias šviesoforo signalas.

Idėjų nereikia atmesti

Prieš 2019-ųjų pavasarį vykusius mero rinkimus kandidatai pažėrė išskirtinių idėjų, kaip reikėtų tvarkyti miesto transportą.

Mero posto siekęs teisininkas Gintaras Černiauskas siūlė galvoti apie susisiekimą oru gondolomis – jomis žmonės jau keliami Druskininkuose. Meras Visvaldas Matijošaitis neatmetė, kad Kaune gali atsirasti tramvajaus linija – ji galėtų nusidriekti Kauno senamiesčio prieigose ir sumažinti automobilių apgultį Karaliaus Mindaugo prospekte.

Ar tokios idėjos nėra pernelyg drąsios?

„Visos idėjos yra svarstytinos ir analizuojamos – tiek tramvajus, tiek keleivinės gondolos, tiek kitos alternatyvos. Labai svarbu įvertinti miesto plėtros kryptis, traukos centrus, darbo vietų lokacijas. Štai prasidėjusi pandemija atskleidė, kad tradicinės fizinės darbo vietos kai kuriose srityse nebėra tokios svarbios“, – mano A.Pakalnis.

Pasak jo, visais atvejais turėtų būti remiamasi ekonominiais skaičiavimais, o ne vien tik noru turėti kuo daugiau viešojo transporto rūšių.

Ateityje Kaune galėtų atsirasti greitasis viešasis transportas – fiziškai nuo automobilių eismo atskirti greitieji autobusai arba modernusis tramvajus.

A.Pakalnio nuomone, tai nauja, greita, šiuolaikiška viešojo transporto rūšis, kuri kurtų teigiamą viešojo transporto ir viso Kauno miesto įvaizdį, didintų viešojo transporto patrauklumą, greitį, apskritai padidintų kelionių viešuoju transportu skaičių.

Šios linijos jungtų miestą visomis kryptimis, gyvenamuosius rajonus su centru, traukos objektais, darbo vietomis.

Greitojo viešojo transporto rūšis, tikslūs maršrutai, gatvių parametrų reikalavimai turėtų būti parenkami parengus specialųjį planą, kuriame būtų išnagrinėtos galimos skirtingos greitojo transporto rūšys, tinkamiausi maršrutai, jų atsiperkamumas.

Aiškiai sudėliojo eiliškumą

„Bendrovė mato miestą, pritaikytą žmogui, o ne automobiliui. Mieste gyventi saugiau, kai supa pėstieji, o pirmenybė teikiama būtent pėstiesiems ar bemotoriu transportu judantiems žmonėms. Toliau pagal svarbą rikiuojasi viešasis transportas ir tik tuomet individualūs lengvieji automobiliai“, – grandinę sudėliojo bendrovės „Kauno autobusai“ rinkodaros direktorius Karolis Dekeris.

Pasak jo, lengvasis automobilis pirmiausia užima daug vietos ir reikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą. Be to, juo važiuojantys žmonės vidutiniškai 7 kartus daugiau teršia aplinką nei tie, kurie renkasi viešąjį transportą.

„Kaune daug kokybiškų, saugių pėsčiųjų takų jungčių ir šaligatvių. Jie gerai apšviesti, gana platūs ir puikiai prižiūrimi. Tokios pačios ir viešojo transporto stotelės“, – kalbėjo K.Dekeris.

Viešasis transportas eisme turi pirmenybę, nes juo važiuoja gerokai daugiau žmonių, viešasis transportas taip pat yra saugus ir neperpildytas. Pagrindinėmis kryptimis ir susisiekimo koridoriais transporto priemonių važiavimo dažnis yra išties didelis.

„Viešuoju transportu važiuojantys keleiviai kelionės tikslą miesto centre gali pasiekti per tokį patį laiką kaip ir automobiliu“, – dar vieną argumentą pateikė K.Dekeris.

Sprendimai – atlikus tyrimus

Pasak „Kauno autobusų“ rinkodaros direktoriaus K.Dekerio, transporto rūšis (tramvajus ar troleibusas) tėra tik technologinė priemonė. Tramvajus kaip rūšis pasižymi didesniu talpumu. Ši transporto rūšis pasirenkama, kai autobusais ar troleibusais negalima pervežti reikiamo keleivių skaičiaus konkrečiame maršrute ar kryptimi.

„Tuomet vertinama bėginio transporto alternatyva. Tai brangesnė transporto rūšis, kuri pasirenkama, kai nėra kitų būdų ilgalaikėje perspektyvoje išspręsti keleivių gabenimo poreikį“, – aiškino bendrovės atstovas.

Jei pasiekiamas srautas, kurio negebės pervežti 60 metrų tramvajaus linija, važiuojanti išskirta linija 4 minučių intervalu, o miesto finansai leidžia skirti daugiau pinigų transportui, užtikrinančiam gyvybingą miesto ekonomiką, leidžiamasi po žeme ir tiesiama metro linija.

Ar gali Kaunui prireikti didesnio pajėgumo viešojo transporto linijos, bus atsakyta per artimiausius dvejus metus. „Kauno autobusai“ atlieka tyrimą, kuris turi padėti sumodeliuoti įvairius transporto paslaugų scenarijus. Tuomet ir paaiškės, kokius pasirinkimo variantus turime ir ar jie gali atsipirkti ilguoju laiku.

Artimiausi tikslai – sukurti integruotą su Kauno rajonu transporto sistemą. Ji suteiktų galimybę rajone nakvojantiems, bet ekonominį gyvenimą gyvenantiems miesto teritorijoje ir joje besinaudojantiems infrastruktūra žmonėms pasiūlyti šiek tiek geresnę susisiekimo paslaugą, kuri būtų integruota bent bilietų sistema ir maršrutais.

Ilgainiui susidarytų sąlygos sukurti galimybę didinti viešojo transporto pasiūlą ir sumažinti lengvųjų automobilių apkrovą.

Investicijų suma – išties įspūdinga

Visvaldas Matijošaitis

Kauno meras

„Viešojo transporto ateitis neatsiejama nuo tvarių ir ekologiškų sprendimų.

Mieste vykstantys pokyčiai ir solidžios investicijos ne tik sumažins kaštus, triukšmo ir aplinkos taršą, bet svarbiausia – užtikrins patogų susisiekimą kauniečiams ir miesto svečiams.

Per pastaruosius 5 metus į autobusų ir troleibusų parko bei jiems skirtos infrastruktūros atnaujinimą Kauno mieste investuota daugiau kaip 65 mln. eurų.

Galvojame ir apie ateitį. Šiuo metu jau svarstome galimybę pasinaudoti ES lėšomis ir įsigyti dujinių hibridinių autobusų.“˙

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.