Tuo pačiu metu mergina mokosi jau antros profesijos – studijuoja buhalterijos mokslus. Baigusi psichologiją, ji nusprendė, kad jai visgi reikia žemiškesnės profesijos, kuri užtikrintų didesnį savarankiškumą.
Visa tai tikrai nestebintų, jai Milita nesėdėtų neįgaliojo vežimėlyje, sunkiai valdydama net savo rankas, o pieštuką laikydama abiem rankomis.
Išmokti rašyti prireikė milžiniškų valios pastangų. Ir ne tik rašyti, bet atlikti kiekvieną judesį jaunai merginai teko išmokti iš naujo.
Lemtingas pasivažinėjimas
Tragedija įvyko 2005 metais, prieš 15 metų spalio 21 dieną. Buvo likęs vienas mėnuo iki 18-ojo Militos gimtadienio. Mergina pasakoja, kad tą dieną šventė draugės gimtadienį. Po šventės kompanija susiruošė važiuoti namo. Paprašė pavėžėti kelis kartus matyto vaikino, kuris ketino vežti vieną draugę, o kitiems buvo pakeliui.
Netoli Palemono automobilį bandė sustabdyti kelių policija, bet vairuotojas nesustojo, o dar labiau padidino greitį, pradėjo bėgti nuo policijos. Vaikinas nebuvo vartojęs alkoholio, bet, kaip vėliau paaiškėjo, neturėjo teisės vairuoti.
„Tik po eismo įvykio sužinojau, kad jam tebuvo 16 metų... Mes visi jo prašėm sustoti. O jis tik kartojo: „Pabėgsim, pabėgsim“. Viskas baigėsi, kai jis nesuvaldė automobilio ir mes atsitrenkėme į namo sieną Palemone...“, – nelaimės aplinkybes prisimena Milita.
Per eismo įvykį ji labiausiai ir nukentėjo, sėdėjo už vairuotojo ant užpakalinės sėdynės kartu su dar trimis draugais. Kiti bendrakeleiviai atsipirko švelnesniais sužalojimais, vienai draugei irgi lūžo stuburas, bet sužeidimas neturėjo tokių didelių pasekmių.
Merginai lūžo kaklo slankstelis. Kai draugė pasiteiravo, ar viskas gerai, Milita pakėlė koją, pajudėjo, ir kūną iš karto surakino. Po truputį ėmė tirpti pėdos, stingo kūnas.
Ji pasijuto lyg kas būtų maišą cemento užvertęs. Kūnas buvo labai sunkus. „Ištiko šokas, nes dar prieš kelias minutes judėjau“, – pasakoja Milita.
Kol nuvežė iki ligoninės, ji nebejautė viso kūno. „Dabar jau žinau, kad tokiu atveju negalima judėti, bet tada buvome labai jauni. O vairuotojas... tikrai buvo per daug filmų prisižiūrėjęs, nuo policijos niekas nepabėga, reikia sustoti ir prisiimti atsakomybę už savo poelgius“, – sako Milita.
Teko mokytis kvėpuoti
Pirmą mėnesį M.Lukšėnaitė praleido ligoninės reanimacijos skyriuje, nes eismo įvykyje buvo pažeisti ir kvėpavimo takai.
„Buvau intubuota, kvėpavimą palaikė aparatas. Pačiai kvėpuoti teko mokytis iš naujo“, – prisimena Milita.
Kadangi jos stuburas lūžo labai aukštai – kaklo srityje, buvo didelė rizika, kad mergina nevaldys ir rankų. Iš pradžių jų ir negalėjo pajudinti, bet vėliau po truputį rankos atsigavo, bet ne pirštai. Jų Milita negali valdyti iki šiol.
18-tą gimtadienį Milita pasitiko jau neurologinio skyriaus palatoje, kurioje sveikti teko netrumpai. Po to sekė 3 mėnesius trukusi pirminė reabilitacija. Kauno klinikose ir Palangoje.
„Aš jau žinojau, kad svarbiausi yra pirmieji trys metai, ką per juos pasieksi, su tuo ir gyvensi visą likusį gyvenimą, nors ir toliau, žinoma, nereikia nuleisti rankų“, – pasakoja mergina. Verkiantiems tėvams ji sakydavo: „Išsiverkite už durų“, nes ašaros jai nepadės.
Negalėdavo išreikšti savo neigiamų emocijų, dėl to jai netgi buvo kviečiamas psichologas.
Kova už kiekvieną judesį
Kai pateko į reabilitaciją, Milita pamatė, ką reiškia padaryti nors vieną judesį. Reikėjo išmokti iš naujo ir praustis, ir dantis valyti, ir valgyti ir rašyti – iš pradžių vietoj parašo jai vargais ne galais pavykdavo nupiešti pliuso ženklą.
Padėjo energingas ir veiklus būdas, gal todėl merginai ir užteko užsispyrimo netrypčioti vietoje. 12 klasę ji užbaigė namuose nuotoliniu būdu. Po to išvažiavo į profesinę reabilitaciją, ten įgijo verslo administravimo profesiją.
Grįžusi namo pusę metų nieko neveikė, po to surado būdą įstoti į universitetą, baigė psichologiją. Ilgą laiką užgniaužusi savyje emocijas, tik studijuodama psichologiją Milita suprato, kad reikia jas „išleisti“.
Ji ir reabilitacijoje atsisakydavo eiti pas psichologus, aiškindama, jog viską išsipasakoja draugei. Todėl verkdavo tik naktį, kai niekas nematydavo. Bet dieną ji jau pakeldavo galvą ir stengdavosi paimti iš gyvenimo maksimumą, kurį tik pajėgdavo.
„Aš negalėjau taip sėdėti ir nieko neveikti. Televizorių žiūrėti ar kompiuteriu žaisti – tas man netiko“, – pasakoja mergina.
Kas padėjo nepalūžti?
Dabar Milita jau supranta, kad vienas nerūpestingas žingsnis gali tragiškai pakeisti likimą, o eismo įvykyje gali nukentėti ir ne dėl savo kaltės. Ji sako, kad gal dėl jaunatviško maksimalizmo iš pat pradžių tikėjo, kad gana greitai pasveiks.
Viltis, kad prabėgs du metai ir viskas susitvarkys, subliuško, ji supranta, kad greičiausiai jau niekada neatsistos, nevaikščios.
Dabar Milita svajoja apie kur kas mažesnius dalykus: norėtų geriau valdyti rankas. Taip pat norėtų būti kaip įmanoma daugiau savarankiška
Nors tušinuką tenka laikyti abiem rankom, bet Milita džiaugiasi, kad gali pati sukonspektuoti paskaitų informaciją. Kompiuteriu rašyti lengviau ir greičiau, nors mygtukus spaudo ne pirštų galiukais, o sulenktų pirštų sąnariais.
Studijuoti buhalterinius mokslus Militai patinka, ji tiksliukė, realistė. Mergina jaučiasi labai motyvuota, už gerą mokymąsi gauna stipendiją.
Baigusi mokslus, Milita su drauge tikisi atsidaryti ir savo buhalterinių paslaugų įmonę, bet ir dabartinio darbo taip pat nenori atsisakyti, nes jis jai labai patinka. „Manau šiuos abu darbus galima suderinti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Mergina įsitikinusi, kad mėgstamas darbas ir savo užsibrėžtų tikslų siekimas jai ir padėjo nepalūžti. „Aš tikrai norėčiau, kad valstybė sukurtų sąlygas dirbti tokiems žmonėms, kaip aš, nes dauguma net ir tų, kurie baigia universitetus, toliau nieko neveikia, gal patys bijo, o gal per mažai sulaukia palaikymo iš aplinkos“, – dalinasi mintimis Milita.
Bauda už vairavimą neturint tam teisės
Neturint vairavimo teisės arba vairuojant transporto priemonę, kuomet vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti taikoma bauda nuo 300 iki 450 Eur.
Baudos už greičio viršijimą
• Greičio viršijimas iki 10 km/val. neužtraukia baudos, tačiau vairuotojas gauna žodinę pastabą ir įspėjimą.
• Greičio viršijimas nuo 11 km/h iki 20 km/val. suteikia baudą nuo 12 iki 30 Eur;
• viršijimas nuo 21 km/h iki 30 km/val. suteikia baudą nuo 30 iki 90 Eur.
• Didesnio greičio mėgėjams greičio viršijimas nuo 31 km/h iki 40 km/val. užtraukia baudą nuo 120 iki 170 Eur bei atima teisę vairuoti nuo 3 iki 6 mėnesių (3,5 t., 9 vietos, motociklai).
• Viršijus greitį nuo 41 km/h iki 50 km/val. bauda nuo 170 iki 230 Eur bei vairuotojo teisių atėmimas nuo 6 iki 12 mėnesių.
• Itin didelio greičio mėgėjams greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val. užtraukia baudą nuo 450 iki 550 Eur, o neturintiems vairuotojo pažymėjimo – bauda nuo 450 iki 700 Eur.
Statistika
Lietuvos kelių policijos duomenimis, eismo įvykių skaičius dėl leistino važiavimo greičio viršijimo sudaro 27-28 proc. visų atvejų.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.
