Taip pat svarbu žinoti, kaip elgtis tamsiu paros metu, kuria kelio puse eiti užmiestyje, kokias priemones naudoti esant tamsiam paros metui ar blogam matomumui, kad būtume geriau matomi kelyje. Visa tai yra pagrindiniai dalykai, į kuriuos pėsčiasis turi atkreipti dėmesį.
Svarbiausios taisyklės
Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, pėstieji yra matomi, jei nešasi šviečiantį žibintą, prožektorių, vilki ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prie drabužių (rankinės) yra prisisegę atšvaitą. Pagal galimybes, dėvi šviesius, ryškius viršutinius drabužius.
Įžengti į važiuojamąją kelio dalį pėstieji gali tik po to, kai įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai saugu. Prieš įžengdami į pėsčiųjų perėją įsitikina, kad vairuotojas pastebėjo ir stabdo transporto priemonę.
Eidami per važiuojamąją kelio dalį dėmesį sutelkia į aplinkos ir eismo situacijos stebėjimą (o ne į skambutį ar gautą žinutę mobiliajame telefone, muziką ausinukuose).
Jei eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais. Jeigu einama kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu – eiti privaloma prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
Vairavimo instruktoriai ir saugaus eismo ekspertai įsitikinę, kad tik abipusis eismo dalyvių atsargumas gali padėti išvengti itin skaudžių eismo nelaimių, kai susikerta automobilių ir keliaujančių pėsčiomis keliai.
Saugaus eismo specialistai atkreipia dėmesį, kad automobilio greitis daro tiesioginę įtaką pėsčiųjų saugumui ir gyvybei. Pavyzdžiui, jeigu pėsčiasis partrenkiamas automobilio, kuris važiuoja 50 km/val. greičiu, tai tikimybė, kad jis žus, yra 10 proc.
Tačiau jei automobilis važiuoja 70 km/val. greičiu, tikimybė žūti pėsčiajam padidėja iki 90 proc. Todėl vairuotojai privalo sumažinti greitį priešais pėsčiųjų perėjas.
Atidumas ir atsakingumas
Pėsčiųjų elgsenos taisyklių būtina mokytis nuo pat mažų dienų. Čia pavyzdį pirmiausia turėtų rodyti tėvai, sutemus į gatvę su atžalomis eidami tik prisisegę atšvaitus.
Tačiau ne kartą tenka matyti atvejų, kai suaugusieji, rodydami prastą pavyzdį, su vaikais gatvę kerta net ir degant raudonam šviesoforo signalui. Vaiką tai skatina, būnant vienumoje, pradėti taip elgtis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos V.Grašys atkreipia dėmesį, kad ir pėstieji turi elgtis atsakingai, klausytis, kas vyksta, ir stebėti aplinką eidami per važiuojamąją kelio dalį.
„Tėvai yra pats didžiausias pavyzdys vaikams. Taip, kaip elgiasi tėvas, mama, sėdėdami prie vairo, ar eidami per pėsčiųjų perėją, taip pat elgsis ir mūsų vaikai“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Taisyklingas atšvaitų nešiojimas apsaugo pėsčiuosius
Vairuotojas, važiuojantis su įjungtomis trumposiomis šviesomis, naktį su prisegtu atšvaitu einantį pėsčiąjį pamatys, kai iki šio bus likę maždaug 150 metrų.
O kada jis pamatys pėsčiąjį, jei šis atšvaito nedėvės? Pėsčiąjį vairuotojas pastebės maždaug už 30-50 metrų.
Važiuojant 50 km/val. greičiu automobilis per sekundę nuvažiuoja 14 metrų, taigi jeigu vairuotojas pėsčiąjį pastebės už 30 metrų, jis turės vos dvi sekundes sureaguoti į situaciją ir sustabdyti automobilį.
Jeigu greitis bus didesnis, tuomet sureagavimui ir visiškam sustojimui liks vos viena sekundė, o stabdymo kelias automatiškai bus gerokai didesnis, negu atstumas iki pėsčiojo.
Kelių eismo taisyklėse aiškiai reglamentuota, kada pėsčiasis privalo naudoti saugos priemones (atšvaitus, šviečiantį žibintą ar ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais), kurios gerina šio eismo dalyvio matomumą.
Pagrindinė taisyklė: atšvaitas turi būti matomas kitiems eismo dalyviams. Pėstieji, eidami ne užmiestyje, atšvaitą turi pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas ir automobilių žibintai galėtų jį apšviesti.
Užmiestyje pėstieji privalo eiti prieš automobilių judėjimo kryptį (t. y. kaire kelio puse). Einant užmiestyje, atšvaitas turi būti pritvirtintas dešinėje pusėje taip, kad automobilių žibintai jį apšviestų.
Pėstieji, eidami keliu tamsoje, taip pat gali neštis šviečiantį žibintą ar vilkėti liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis. Juostinį atšvaitą reikia uždėti ant rankos aukščiau rankos riešo ar ant kojos blauzdos.
Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele ar grandinėle, reikia prisegti prie drabužių dešinėje pusėje, kad jis laisvai švytuotų suaugusio žmogaus kelių aukštyje (t. y. automobilių žibintų aukštyje).
Pakabinamą atšvaitą prie rankinių ir kuprinių reikia tvirtinti taip, kad jis laisvai švytuotų. Laisvai švytuojantį atšvaitą automobilio šviesos „pagaus“ ir apšvies. Apšviestas atšvaitas atspindės šviesą – taip eismo dalyvis bus matomas automobilių vairuotojams.
Pagrindinės daromos klaidos: per mažo dydžio atšvaitas „pasislepia“ už kuprinės, rankinės, drabužiuose (pvz., moterų klaida, kai rankinukas pasikabinamas ant peties, o atšvaitas lieka po pažastimi).
Suaugusieji ir senjorai pasirūpina, kad vaikas turėtų atšvaitą ir būtų matomas, tačiau savimi nepasirūpina, šviesą atspindinčių elementų neturi ir kelyje yra nematomi.
Kelių eismo taisyklės ne rekomenduoja, bet reikalauja laikytis nustatytų taisyklių – tamsiu paros metu pėstieji privalo tinkamai (kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje) segėti atšvaitus, dėvėti ryškiaspalves liemenes arba drabužius su šviesą atspindinčiais elementais.
Tėvai ar juos atstojantys asmenys turėtų pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, savo vyresnio amžiaus artimaisiais, kad jie turėtų ir tamsiuoju paros metu segėtų atšvaitus ar dėvėtų drabužius su šviesą atspindinčiais elementais.
Statistika
Pirminiais duomenimis, savaitės eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, pagrindinės priežastys:
♦ Vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas – 27,8 proc. atvejų.
♦ Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas – 22,3 proc. visų įvykių.
♦ Reikalavimo duoti kelią važiavimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei nevykdymas – 22,2 proc. įvykių.
♦ Pėsčiųjų padaryti pažeidimai – 11,2 proc. visų atvejų.
♦ Saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės nesilaikymas – 11,1 proc. atvejų.
♦ Manevravimo taisyklių nesilaikymas – 5,6 proc. įvykių.
♦ Dalyvavo viešasis transportas – 5,6 proc.
