Ne leistinu, o saugiu
Jo įsitikinimu, pasiekta branda ir sąmoningumas visada jam leidžia įvertinti aplinkybes ir pasirinkti saugų greitį. „Visada vadovaujuosi viena taisykle: jeigu aš jaučiu, kad yra saugu, aš važiuoju saugiai, visada, 100 procentų“, – tvirtina lenktynininkas. Žmonės kartais stebisi, kaip lenktynininkas gali važiuoti 2 kartus lėčiau, negu tą leidžia kelio ženklai.
„Taip, būna, kad važiuoju lėčiau. Galbūt aš pats nesijaučiu saugiai važiuodamas toje kelio atkarpoje dėl tam tikrų priežasčių, gal lietus labai stipriai lyja, gal labai daug automobilių, gal šviežiai pasnigo, o gal plikledis. Aš juk galiu įvertinti savo automobilio galimybes ir savo savijautą, Niekada nelėksiu kvailai greitai vien todėl, kad man tą leidžia kelio ženklai“, – pasakoja A.Juknevičius.
Lenktynininkas tvirtina, kad viską lemia branda – turi matyti aplinką ir vairuoti saugiai. „ O juk yra vairuotojų, kurie į vairą gal ir įsikibę abiem rankomis, bet šiaip gyvena kitame pasaulyje. Jie ne kelyje, ne iš taško A į tašką B važiuoja, bet jie panirę savo mintyse, gal sprendžia verslo problemas, gal skiriasi su žmona ir t.t. Toks vairavimas yra kur kas pavojingesnis“, – įsitikinęs A.Juknevičius.
Vairuodamas turi būti susikoncentravęs į vairavimą, negali tuo pačiu metu galvoti apie kitus dalykus.
Prie vairo – apie vairavimą
„Nors toks pasakymas skamba ir labai sausai, man tai reiškia suvokti atsakomybę, kad ką tu bedarytum vairuodamas: ar junginėji muziką, ar kalbiesi su bendrakeleiviu, visą laiką galvotum apie tai, kad vairuoji ir kaip tu vairuoji“, – sako lenktynininkas. Stebėti aplinką jis pataria netgi ne dviem, o trimis akimis.
„Mes turime tą trečią nematomą akį, kuri veikia tik tada, kai mes duodame užduotį smegenims – dabar aš atlieku labai svarbu vaidmenį“, – teigia A.Juknevičius.
Pasak jo, refleksas vairuoti atsakingai ir saugiai turi būti automatinis, nes bet koks atsipalaidavimas, kontrolės praradimas gali pasibaigti žiauria tragedija: „Kalbu ne apie sulankstytą metalą, bet žmonės gali būti sužeisti ir žūti. Ir pats gali žūti“.
„Aš greičio nebijau. Bet jeigu versčiausi su lengvu automobiliu, man baisu pagalvoti, kas iš manęs liktų, ir ne tik iš manęs, bet ir iš aplinkinių. Jeigu mes turėtume kontaktą su priešpriešais važiuojančiu automobiliu. Kas liktų iš tų žmonių, kurie yra automobilyje, kuris nusiridentų tiek kartų, kiek nusiridena sportinis automobilis“, – sako lenktynininkas.
Pasak jo, sportiniame automobilyje yra visos apsaugos priemonės: šalmai, šešių taškų diržai, automobilio karkasas sutvirtintas saugos lankais, todėl lenktynininkai ir lieka sveiki bei gyvi.
Lengvasis automobilis palyginus yra daug kartų nesaugesnis, todėl iš jo ir liktų tik sulankstyta skardinė, o žmonės... Todėl lenktynininkai labai gerai suvokia pavojaus realumą.
Patarimas jauniems greičio mėgėjams
A.Juknevičius sako, jog nereikia daug proto nusipirkti galingą automobilį ir, išlėkus į viešus kelius, užminti ant greičio pedalo: „Bet kai esi ne vienas, kur yra daug eismo dalyvių, tas pasidžiaugimas adrenalinu, kurį gauni, gali baigtis skaudžia nelaime“.
Todėl lenktynininkas siūlo jauniems greičio mėgėjams išbandyti sportinį vairavimą: „Yra daug vietų, kur galima save išbandyti. Tam yra specialūs automobiliai, jie lyg ir tokie patys, gal kiek galingesni, bet yra daug saugesni ir svarbiausia, kad tu važiuoji pagal tam tikras taisykles“.
Vairavimo kultūra Lietuvoje gerėja ne dienomis, o valandomis
Pašnekovui labai patinka, kad vairavimo kultūra mūsų šalis lygiuojasi į Skandinavijos valstybes, per 30 metų jau nemažai pasiekėme: išliekame ramūs, vadovaujamės šaltu protu, laikomės taisyklių.
Pasak A.Juknevičiaus, džiugina ir statistika: žūčių, sužeidimų, eismo įvykių taip pat mažėja. „Bet to pasiekėme ne vien tik draudimais. Tai ilgas kelias. Civilizuotos visuomenės to pasiekia per švietimą, kultūrą. Ir gerokai ilgiau nei per 30 metų.
Mes irgi pasiekėme daug. Prisiminkime 1993-1993 metus, tada, jeigu iš šalutinio kelio bandydavote įsukti į pagrindinį, kuriuo važiuoja daug automobilių. Kelintas jus praleisdavo? Ir dešimtas automobilis vargu, ar stabteldavo praleisti. Reikėdavo gerokai palaukti.
O dabar? Jūs atsidurkite analogiškoje situacijoje, ir jeigu jūsų nepraleis antras automobilis, tai jau beveik laimėjote loterijoje – trečiasis jus tikrai praleis“, – šypsosi lenktynininkas.
Pasak jo, keliuose daug mažiau pykčio, nepadorių gestų, pypsėjimo. „Ar kas nors beužlenda prieš nosį kelkraščiu iš dešinės pusės priešais šviesoforą? O tokių „erelių“ 2000-2005 metais būdavo dar labai daug. Gerokai mažiau gatvėse liko ir nardytojų“, – įsitikinęs pašnekovas.
Lenktynininkas yra tikras, kad situacija keičiasi ne dėl baudų. Tiesiog keičiasi vairuotojų sąmoningumas.
„Geriau gyvename, tapome ramesni, patiriame mažiau streso, įgijome vidinės kultūros, netgi tai, kad važiuojame su geresniais automobiliais, irgi suteikia solidumo. Tai būdinga civilizuotai visuomenei ir mes tokia tampame“, – sako A Juknevičius.
Lenktynininkas įsitikinęs, kad ir toliau reikia tęsti visuomenės švietimą. „Bet jau ir dabar matome, kad vairuotojų vidinė kultūra ir visuomenės ramybė daro stebuklus. Patys matome keliuose, kad vis mažiau pasitaiko tų kelių „gaidelių“. Ir kuo mažiau reikia apie juos kalbėti, daryti iš jų „didvyrius“. Ar daug tokių sutikote per metus? Aš vieną sutikau, sekiau jį 20 km tol, kol pavyko pranešti policijai, jį „supakavo“ ir tada nuvažiavau. Aš nesijaučiu skundiku. Mačiau, kad važiuoja kreivai. Jeigu aš to būčiau nepadaręs, jis galėjo pražudyti bet ką jam pasipainiojusį kelyje“, – pasakoja A.Juknevičius.
„Visuomenė turi gydytis nuo tokių veikėjų – atsirado pūlinys – reikia jį išspausti. Bet tokių likę tikrai nebe daug. Vairavimo kultūra kyla ne dienom, o valandom. Skandinavai to pasiekė per 70 metų, o mes siekiame tik 30 metų. Ir jau labai stipriai priartėjome. Todėl reikia džiaugtis tuo, ką pasiekėme. Reikia rodyti teigiamus pavyzdžius. Ir tuo pačiu priminti, kad dar yra ko siekti“, – tvirtina lenktynininkas.
Pasak pašnekovo, žmonės jau įpranta elgtis kultūringai ne bijodami policijos, baudos, kad nufilmuos, paskųs, o todėl, kad jam kitaip elgtis darosi nebepatogu prieš kitus.
„Žmonės turi kaifuoti nuo to, kad sustoja ir praleidžia. Gal aš ir idealistas, bet man atrodo, jog elgtis negražiai turi būti gėda viduje. Prireiks ne vienerių metų, bet mes tikrai užsiauginsime tą vidinę kultūrą“, – įsitikinęs lenktynininkas A.Juknevičius.
