Vairuojant – vairuoti
Vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis pasakojo, kad šiuo metu per dieną oro sąlygos gali keistis kelis kartus, todėl tai daro įtaką kelio dangai. Norint, kad kelionė būtų saugi, reikėtų 10–15 proc. papildomo laiko pasilikti nenumatytiems atvejams.
„Kiekvieną vakarą patarčiau pasirūpinti automobiliu, kad kuo mažiau laiko sugaištume ryte. Norint, kad ryte transporto priemonės viduje nebūtų apšalę langai, reikėtų suvienodinti temperatūras. Pavyzdžiui, vakare automobilio dureles palikti praviras“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė K.Povilaitis.
Be kita ko, vairavimo instruktorius išskyrė, jog kartą per mėnesį reikėtų patikrinti padangų slėgį.
Anot pašnekovo, važiuojant reikėtų stebėti kelio būklę ir prieš viadukus ar tiltus sumažinti greitį bei pasiruošti koreguoti vairą: „Ant viadukų dažniausiai pasidengia „juodasis ledas“, kurio nesimato. Jei vairas lengviau sukasi, vadinasi, kad ratų sukibimas su kelio danga yra nepakankamas, todėl reikėtų važiuoti lėčiau. Be to, tokiose vietose reikėtų vengti staigių judesių, nes tai gali sukelti slydimą“.
„Teko nagrinėti vieną eismo įvykį, kai autotraukinio vairuotojas užvažiavo ant tilto ir, pamatęs, kad yra slidi kelio danga, išmynė sankabą, dėl kurios vilkikas susidūrė su priekaba“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo K.Povilaitis.
Pasak pašnekovo, saulei pašvietus pradeda tirpti sniegas, todėl keliuose atsiranda ledas. Tokias vietas reikėtų atsargiau pravažiuoti. Taip pat reikėtų stengtis į posūkį važiuoti lėčiau, kad automobilis nepradėtų slysti. K.Povilaitis prisiminė, jog artėjant pavasariui vairuotojai susiduria su dar vienu iššūkiu – laukiniais gyvūnais, kurie dėl migracijos staigiai išbėga į kelius.
Pasak pašnekovo, keliuose dabar netrūksta ir provėžų, kuriose gali kauptis vanduo: „Pervažiavus didesniu greičiu per provėžą automobilis nebevažiuos, o plauks, nes padangos nepasieks kieto pagrindo“.
„Tirpstant sniegui atsiranda duobės, o jei patenki į duobę su aštresniais kraštais, gali susprogdinti padangą“, – kalbėjo K.Povilaitis.
Automobilių žurnalistas ir televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas minėjo, jog pavasarį didelį pavojų vairuotojams kelia rūkas ir plikledis sutemus: „Po šios sniegingos žiemos šie sunkumai bus dažni ir tęsis ilgai“.
V.Vilūnas teigė, kad nuo drėgmės pertekliaus susidaro rūkas, o tirpstantis sniegas, keičiantis temperatūrai, dažnai kelius padengia nematomu ledu.
„Esant blogam matomumui ir slidiems kelio ruožams būtina vairuoti labai atsargiai, vengti nepagrįstų staigių veiksmų prie vairo“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė automobilių žurnalistas.
V.Vilūnui irgi teko susidurti su ankstyvo pavasario iššūkiu, kai važiavo magistrale: „Užvažiavus ant plikledžiu padengto tilto automobilis pateko į „suktuką“. Laimė, kad nebuvo šalia kitų automobilių ir tiltas nebuvo ilgas – užvažiavęs ant sauso asfalto, suvaldžiau mašiną“. Automobilių žurnalistas mano, kad tai buvo jo klaida, nes norėdamas sumažinti greitį ant apledėjusio tilto nustojo akseleruoti, todėl automobilis neteko stabilumo.
Krintantis sniegas – 1000 eurų žala
Pasak draudimo bendrovės „If“ turto žalų grupės vadovės Ievos Rapkauskės, staiga sušilusiais orais džiaugtis reikėtų atsargiai – nuo stogų čiuožiantys sniego luitai, krintantys varvekliai gali apgadinti netoli stovinčius automobilius.
Anot pašnekovės, ne vietoje pastačius transporto priemones – ant automobilių krintantis sniegas sukelia vidutiniškai 1000 eurų žalos.
„Sulaukiame įvairių kreipimųsi: nuo pastatų stogų ir medžių krintantis sniegas apgadina automobilių stogus, sulaužo valytuvus. Ledo gabalais krintančios nuošliaužos įlenkia kėbulą, suskaldo stiklus. Kai kuriais atvejais kartu su sniegu ant transporto priemonių užvirsta ir pastato konstrukcijos – tokiais atvejais materialus turtas gali būti kaip reikiant apgadintas“, – tikino I.Rapkauskė.
