Oro tarša klaipėdiečiams kainuoja brangiausiai Lietuvoje: vienas didžiausių taršos šaltinių – transportas

Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje, konstatuota Žaliosios politikos instituto surengtame seminare. Vis dėlto teigiama, kad situacija nėra tokia bloga, kaip gali pasirodyti, mat praėjusiais metais oro taršos leidžiamos ribos mieste buvo viršytos tik tris kartus.

Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje.<br>A.Čepulinskaitės nuotr.
Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje.<br>A.Čepulinskaitės nuotr.
Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pagrindinis oro taršos Klaipėdoje šaltinis yra transportas, o klaipėdiečiai už oro taršos pasekmes moka daugiausiai Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Virginija Kesminė, www.ve.lt

May 9, 2021, 10:52 AM, atnaujinta May 9, 2021, 10:52 AM

Seminaro organizatorė, Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė papasakojo apie 2018 metais Europoje atliktą oro taršos ir jos pasekmių žmonėms tyrimą, kuris buvo atliktas daugiau nei 400 miestų, taip pat ir Klaipėdoje.

Pasak I. Budraitės, dėl taršos reikalingos medicininės paslaugos, prarastos darbo dienos, kitos sveikatos išlaidos, taip pat ir ankstyvos mirtys kainuoja brangiai. Klaipėdoje, teigiama, ši suma yra didžiausia Lietuvoje – kiekvienam klaipėdiečiui tai kainuoja po 1 535 eurus kasmet.

„Tai yra dideli pinigai. Aišku, galima tokius tyrimus interpretuoti įvairiai, tačiau, mano galva, tai signalizuoja apie tai, kad aplinkos apsauga ir tarša kainuoja ir anksčiau ar vėliau už tai sumokame įvairiais pavidalais“, – sakė I. Budraitė.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas dr. Paulius Rapalis teigė, kad, Klaipėdos oro taršos monitoringo duomenimis, nuo 2000 iki 2018 metų matomas nuoseklus suminio teršalų kiekio mažėjimas.

„Priemonės, kurios naudojamos tiek politiniu lygmeniu, tiek technologiškai, duoda rezultatą ir turime gražų, stabilų mažėjimą. 2019 ir 2020 metais įtakos turėjo koronaviruso pandemija, daug kas buvo uždaryta, buvo mažesni transporto srautai“, – dėmesį atkreipė mokslininkas.

Pasak jo, aktuali problema Klaipėdos mieste yra kietosios dalelės, kurių ryškesnis padidėjimas buvo 2014 ir 2018 metais, o pernai tarša kietosiomis dalelėmis sumažėjo. Taip pat nuo 2000 metų Klaipėdoje mažėja ir CO2 emisijų kiekis centralizuotoje šilumos sistemoje.

Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas tikino, kad Klaipėdoje vienas didžiausių taršos šaltinių yra transportas, ypač – į uostą atvažiuojantis didžiulis vilkikų srautas.

R. Lapinskas kritikavo tai, kad Klaipėdos miestas iki šiol neturi specialių sunkiasvoriam transportui skirtų koridorių, kurie galėtų būti atitverti specialiomis sienelėmis, ribojančiomis triukšmą, taršą. Klaipėdos pramonė, pasak R. Lapinsko, taip pat turi nuolat ieškoti sprendimų, kad jų energetinis ūkis būtų švaresnis ir miestiečiams sukeltų mažiau problemų.

Padėtį Klaipėdoje sukritikavo ir „Klaipėdos žaliųjų“ vadovė Liudvika Kuzminčiūtė, pateikusi skaičius, kiek Klaipėdos mieste iškertama ir kiek atsodinama medžių. Pasak jos, vien 2015-2017 metais medžių centrinėje miesto dalyje (Liepų, Pilies, S. Šimkaus, Vytauto, S. Daukanto, I. Kanto, J. Zauerveino, Šaulių gatvėse) buvo iškirsta beveik pusantro šimto daugiau, nei atsodinta. Dėl to, pasak L. Kuzminčiūtės, didėja ir oro tarša, nes nebėra medžių, kurie saugo nuo vėjo, dulkių.

„Kaip kompensacija atsodinami želdiniai, kurie nekompensuoja to kiekio, kuris yra iškirstas. O iškirsta yra nemažai dėl europinių projektų, dėl šaligatvių, kelių infrastruktūros tvarkymo“, – sakė „Klaipėdos žaliųjų“ vadovė.

Ji teigė, kad būtina įvertinti želdynų ekologinę svarbą ir kirsti medžius tik tada, kai tai būtina, įvertinus jų būklę, kad nebūtų iškertami sveiki brandūs medžiai ir t. t.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Rasa Mačiulė taip pat rėmėsi valstybinio monitoringo rezultatais, kurie, pasak jos, rodo, kad Klaipėdoje PSO nurodytos taršos normos nėra viršijamos taip, kad Klaipėda išsiskirtų kitų Vakarų Lietuvos miestų kontekste.

„Oro tarša per praėjusius metus buvo viršyta tik tris kartus – sausio ir vasario mėnesiais. Dėl karantino transporto srautai sumažėjo, dėl to sumažėjo ir tarša. Be to, kietųjų dalelių sklidimą stipriai lemia ir meteorologinės sąlygos“, – kalbėjo R. Mačiulė.

Pasak jos, matoma, kad sunkiasvorio transporto srautai yra išaugę, tačiau stengiamasi kurti žalius koridorius, prie padėties pagerinimo turėtų prisidėti ir statoma Baltijos žiedo estakada.

R. Mačiulė kaip problematiškas vietas įvardijo Taikos prospektą ir Herkaus Manto ir S. Daukanto gatvių sankryža, kur fiksuojami didžiausi taršos kiekiai, susidarantys ne dėl sunkiasvorio transporto, o dėl gyventojų automobilių.

„Savivaldybė stengiasi gerinti dviračių takų infrastruktūrą, skatina ekologišką transportą, gerina viešojo transporto sistemą. Skatinamas elektrobusų naudojimas, taip pat mažinamas CO2 pėdsakas, nes jie gaminami čia, Klaipėdoje. Kaip Savivaldybė, aktyviai skatiname gyventojus, kad pasikeistų kuro katilus, jungtųsi prie dujų magistralės, kur yra galimybė“, – apie gyventojų sukuriamos taršos mažinimą kalbėjo R. Mačiulė.

Pasak jos, atidžiai stebimos ir taršios miesto įmonės, jos reaguoja į pranešimus apie taršą, turi ir įgyvendina konkrečius planus, kaip mažinti oro taršą. Be to, nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo naujas įstatymas, neleidžiantis taršos už įmonių teritorijų ribų. R. Mačiulės teigimu, į tokius pažeidimus nebus žiūrima atlaidžiai.

„Telieka sulaukti gyventojų iniciatyvos ir pradėti nuo savęs“, – reziumavo R. Mačiulė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.