Nuotolinė „akis“ transporto priemones fiksuos kol kas tik viename mieste – įvardijo, kokios gresia nuobaudos

Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis. Nuotoliniu būdu bus fiksuojamas visų transporto priemonių – lengvųjų ir sunkiųjų automobilių, viešojo transporto – išmetamų teršalų (azoto oksidų, angliavandenilių, anglies monoksido, kietųjų dalelių) kiekis.

Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>lrytas.lt fotomontažas
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>lrytas.lt fotomontažas
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>T.Bauro nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>T.Bauro nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>T.Bauro nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>T.Bauro nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>T.Bauro nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>T.Bauro nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šią vasarą ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose bus matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

May 13, 2021, 7:01 AM, atnaujinta May 13, 2021, 7:13 AM

Tai leis nustatyti labiausiai teršiančius automobilius ir potencialius manipuliavimo taršos kontrole atvejus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė minėjo, kad oro užterštumas turi neigiamą poveikį sveikatai ir tai įrodyta žinia: „Visi žmonės žino ir stengiasi vengti užterštumo, kai jis yra matomas, užuodžiamas“.

Anot pašnekovės, užterštumas trumpina gyvenimą, nes daugiausia mirštama dėl kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų bei vėžio.

„Mes savo įmonėje skaičiuojame perteklines arba išvengiamas mirtis: kiek žmonių galėtų nenumirti, jei užterštumas būtų mažesnis arba kiek jų numiršta dėl didelio užterštumo.

Šis metodas yra pagrįstas epidemiologiniais tyrimais, kuriuose nustatyta, kad tam tikra žmonių dalis miršta, nes oro užterštumas yra didesnis negu tas, kuris nesukelia sveikatos pakeitimų. Šis metodas priimtas Pasaulio sveikatos organizacijos“, – pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.

I.Taraškevičienė komentavo, kad teršalai sukelia problemų kvėpavimo sistemai bei yra duomenų, jog sukelia gleivinės uždegimą: „Kietosios dalelės yra siejamos su vėžiniais susirgimais, todėl oro užterštumas vertinamas, kaip kancerogenas“.

Kas taršiau?

Aplinkos ministerijos Taršos politikos grupės specialistas Paulius Žvirblis pasakojo, kad transportui būdingi azoto oksidai ir jie prisideda prie kietųjų dalelių taršos.

„Kai pradeda veikti kaminai, padidėja kietųjų dalelių tarša. Transporto sektorių ir kaminus palyginti yra sunku, nes abu šie sektoriai yra taršos požiūriu probleminiai. Vienas ir kitas sektorius reikalauja tam tikrų sprendimų“, – aiškino P.Žvirblis.

I.Taraškevičienė pritaria P.Žvirbliui, nes automobilių ir kaminų teršalai yra labai panašūs: „Abu yra degimo produktai, tik turi skirtingus išmetimus ir skirtingas kontrolines sistemas“.

„Objektų, tokių kaip energetinių, gamybinių, išmetami teršalai buvo pakankamai gerai kontroliuojami, nes tam yra tinkamos priemonės. Dėl automobilių turėjome tik technines apžiūras, o dabar turėsime naują metodą, todėl galima tikėtis geresnių rezultatų mažinant oro užterštumą“, – kalbėjo I.Taraškevičienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja minėjo, kad iš kaminų teršalai išmetami aukštai, todėl jie išsisklaido, o iš automobilių – žemiau.

„Žmogaus kvėpavimo sistema pakankamai arti išmetimo vamzdžio, todėl kiekvienas, atsistojęs prie automobilio, supras, kad poveikis yra didelis“, – teigė I.Taraškevičienė.

Bus tik sostinėje

Aplinkos ministerijos Taršos politikos grupės specialistas minėjo, kad lietuviai yra išradingi žmonės, tačiau kitose šalyse nebuvo atvejų, kai žmonės prieš nuotolinę „akį“ išjungtų pavarą. Dažnai pastačius įrenginį toje vietoje sumažėja transporto priemonių srautas, nes žmonės žiūri abejingai, kai kažkas stebi jų automobilių taršą.

„Ta nuotolinė „akis“ yra nedidelė dėžė su projektoriumi, kuri švies infraraudonųjų ultravioletinius spindulius ir vertins automobilių taršą. Vasaros pradžioje sostinėje bus tik informacinio pobūdžio projektas, kad galėtume pamatyti, kokia yra automobilių tarša, kaip tarša kinta pagal automobilių amžių. Vėliau spręsime, ar ta priemonė būtų tinkama vykdyti tolimesnę kontrolę – ieškoti labiausiai taršių transporto priemonių bei jų savininkus priversti susitvarkyti“, – pasakojo P.Žvirblis.

P.Žvirblis minėjo, kad važiuojant į kalną variklio apkrova bei tarša keičiasi, todėl su Vilniaus miesto savivaldybe apie mėnesį spręs, kur įrengti matavimo prietaisus. Prietaisai fiksuos nuolydį kelio, aplinkos temperatūrą ir kitus veiksnius, o vėliau juos apdoros.

Aplinkos ministerijos Taršos politikos grupės specialistas sakė, kad šis prietaisas naudojamas Vakarų Europoje, Bulgarijoje, Ispanijoje. Kai kuriose šalyse jis naudojamas tik charakterizuoti automobilių parką – išsiaiškinti, kokie yra automobiliai pagal tipą, degalų rūšį ir kokia jų tarša.

„Projekto metu, kai bus užfiksuotas per taršus automobilis, vairuotojams nieko nebus. Matavimo paklaida bus 15 proc., todėl vėliau reikės įvertinti visus techninius aspektus ir su kitomis institucijomis nuspręsti dėl pritaikomumo ir poreikio. Jeigu bus nuspręsta, kad technologija yra tinkama naudoti, galvosime apie pasekmes vairuotojams.

Pavyzdžiui, vėliau, jei vairuotojo automobilis viršys išmetimus, jiems bus nusiųstas pranešimas su įspėjimu. Jei vairuotojas gaus daug tokių pranešimų, tai galvosime apie prievoles tikrinant išmetimus techninės apžiūros stotyse, tačiau sankcijos, kol kas nenumatomos“, – tvirtino P.Žvirblis.

Nuotolinę „akį“ naudos sostinėje, nes automobilių srautai didžiausi.

Niekas nėra pigu

Įmonių grupės „Elinta“ steigėjas dr. Vytautas Jokužis teigė, kad elektromobiliai yra brangūs bei tvirtino, kad nė viena nauja technologija nebūna pigi: „Atsiradus benzininiams ir dyzeliniams varikliams, jie iš pradžių buvo brangesni nei garo mašina“.

„Manau, kad elektromobilių pirkimas priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu kyla darbo našumas, kuris pramonėje atsilieka du kartus nuo Vakarų šalių. Manau, kad kokį atlyginimą tu uždirbi, su tokiu automobiliu ir važiuosi“, – aiškino V.Jokužis.

Įmonių grupės „Elinta“ steigėjas teigė, kad hibridinis įkraunamas automobilis yra pats ekonomiškiausias ir geriausias sprendimas šiuo metu: „Kol elektromobilių baterijos yra brangios, sunkios ir jas neįmanoma pagaminti automobiliui, kuris nuvažiuoja 1000 km vienu įkrovimu, tol šis sprendimas bus daug gerenis“.

Tačiau pašnekovas atskleidė, kad šis automobilis yra laikinas sprendimas, nes dabar baterijos tobulėja, kainos mažėja. Po penkerių metų elektromobilis galės nuvažiuoti daugiau kilometrų vienu įkrovimu. Taip pat hibridinis įkraunamas automobilis nėra kompensuojamas Europos Sąjungos.

V.Jokužis pasakojo, kad šiuo metu Lietuvoje turime apie 3 tūkst. elektromobilių: „Elektromobilių skaičius priklauso nuo šalies, vadovų motyvacijos naudoti naujas technologijas. Taip pat turėtų vykti valstybiniai pirkimai ir vadovai turėtų važinėti su elektromobiliais“.

„Norvegijoje šiuo metu daugiau kaip pusė automobilių yra elektromobiliai. Šioje šalyje yra valstybinės subsidijos bei jie kompensuoja naujų technologijų įsigijimą, kad žmonės galėtų įsigyti naujus, netaršius automobilius. Reikėtų, kad pačios šalies vadovai stumtų gyventojus į netaršių elektromobilių sritį“, – teigė V.Jokužis.

Anot pašnekovo, Lietuvoje būtina infrastruktūra, tačiau pačios įkrovimo problemos nėra, nes dažniausiai automobilį įkrauni namuose arba prie įmonės. Tačiau yra viena svarbi problema – jeigu stotelių nėra, žmonės nepirks elektromobilio.

V.Jokužis minėjo, kad, pavyzdžiui, Japonijoje anksčiau niekas nenorėdavo pirkti elektromobilių, bet vėliau prie Tokijo išvažiavimo pastatė daug greito įkrovimo stotelių ir gyventojai pradėjo juos įsigyti: „Stotelėmis mažai kas naudojosi, bet elektromobilių pirkimai išaugo“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.