Sunkvežimių vairuotojų darbas reikalauja specifinių įgūdžių, tačiau išskirtinio kitų eismo dalyvių dėmesio jie labiausiai nusipelno dėl to, kad valdo didžiausią ir sunkiausią techniką bendrojo naudojimo keliuose.
Sunkiasvoriai taip vadinami neatsitiktinai – jie veža dešimtis tonų sveriančius krovinius, todėl tiek įsibėgėjimo, tiek ir staigaus stabdymo galimybės yra visiškai kitokios. Patys sunkvežimių vairuotojai puikiai tą žino, tačiau šiuos dalykus vertėtų dažniau prisiminti ir kitiems eismo dalyviams.
Pavojingai elgiasi ne tik lenkdami
Vyriausiasis vairuotojų mokymo centro instruktorius Darius Zakarauskas pastebėjo, kad ruošdamiesi populiariausios B kategorijos teorijos egzaminams būsimieji vairuotojai neretai stebisi, kodėl įtraukiami ir klausimai apie sunkvežimius. Dauguma jų negali suprasti, kuo naudinga gali būti žinoti, koks yra vilkiko su puspriekabe ilgis.
„Jie teisinasi, kad nesiruošia vairuoti sunkvežimio ir galvoja, kad tokia informacija nereikalinga. Tuomet dažniausiai atsakau, kad vilkiko ilgį privalo žinoti, idant galėtų geriau įsivaizduoti, kokį atstumą reikės įveikti pradėjus lenkimo manevrą. Reikia gerai įvertinti – spės ar ne. Tai jums ne trijų ar keturių metrų lengvais automobilis“, – kalbėjo specialistas.
Jis priminė, kad vilkiko su puspriekabe ilgis siekia 16,5 m, o sunkvežimio su priekaba – iki 18,75 m.
Kaip vieną iš didžiausių ydų D. Zakarauskas įvardino vairuotojų įprotį važiuoti priartėjus pernelyg arti sunkvežimio ar jo priekabos galinės dalies. Tai akloji zona, o ir pats žmogus nemato vaizdo priekyje, kadangi viską jam užstoja sunkiasvoris. Dėl to jaučiasi nesaugiai, pradeda nervintis ir neretai bando bet kokiu būdu aplenkti vilkiką.
„Pats manevras neįvertinus sąlygų gali būti labai pavojingas, o dar blogiau, kai aplenkęs vilkiką vairuotojas staigiai pristabdo norėdamas sukti į kairę ar dešinę. Natūralu, kad sunkiasvorio vairuotojas niekaip nespės sustabdyti, jei tai bus daroma greitai ir netikėtai“, – konstatavo pašnekovas.
Protingiau tokioje situacijoje, pastebėjo D. Zakarauskas, užuot lenkus vilkiką šiek tiek sumažinti greitį ir leisti jam nutolti. Tuomet lengvojo automobilio vairuotojas aiškiai matys, kas vyksta priekyje ir neskubėdamas galės pasiruošti saugiam manevrui.
Saugus atstumas – pagal matomumą į priekį
Asfaltuotu keliu 80 km/val. greičiu važiuojantis mažiau nei dvi tonas sveriantis automobilis, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, gali visiškai sustoti įveikęs maždaug 60 metrų. Vilkikas su pakrauta puspriekabe gali sverti 20 kartų daugiau, todėl net ir itin efektyvi stabdžių sistema bei didesnis kontaktinis paviršius lemia, kad stabdymo atstumas siekia apie 90 metrų.
Važiuojant paskui sunkiasvorį D. Zakarauskas patarė laikytis tokio atstumo, kuris leistų matyti kuo daugiau žvelgiant į šonus. Net ir planuojant lenkimo manevrą taip bus lengviau stebėti priešingos krypties eismo juostą.
Anot instruktoriaus, prie sunkvežimio vairo niekada nesėdėję lengvųjų automobilių vairuotojai dažniausiai klaidingai mano, kad sunkiasvoris kelyje elgiasi taip pat, kaip ir jų transporto priemonės. Pavyzdžiui, vilkikams su puspriekabėmis reikia daugiau erdvės atliekant posūkius, o ypatingai – siauresnėse gatvėse.
„Jei įvažiavimas į šalutinę gatvę siauras, prieš pasukdamas į dešinę sunkvežimio vairuotojas turi iš pradžių pasislinkti kairiau. Taip, pagal taisykles, tarkime, keturių eismo juostų kelyje tokį manevrą atliekantis vairuotojas suka iš antrosios juostos ir turi visus praleisti. Jis rodo posūkį, bet kiti vis tiek pradeda brautis į atsilaisvinusią pirmąją eismo juostą ir kyla chaosas. O juk galėtų sustoti ir palaukti, kol vilkikas pasuks“, – komentavo specialistas.
Dėl nekantrių eismo dalyvių skubėjimo dažniausiai taip tik trikdomas eismas, tačiau pašnekovas iki šiol prisimena prieš penkerius metus Kaune įvykusią avariją, kai sunkvežimiui sukant į dešinę į atsivėrusią pirmąją juostą dideliu greičiu įvažiavęs motociklininkas trenkėsi tiesiai į sunkiasvorį. Laimei, sunkias traumas patyręs vyras išgyveno.
Motociklininkams taip pat pavojingos yra ir dėl prastos sunkiasvorių aerodinamikos susidarančios turbulencijos. Itin atsargūs turėtų būti motociklus be apsauginių skydų vairuojantys eismo dalyviai.
Viršijant greitį nepadeda ir apsaugos
Įprastai vilkikai važiuoja pirmąja juosta, tačiau jeigu susiklostė tokia situacija, kad lengvasis automobilis atsidūrė sunkiasvoriui iš dešinės D. Zakarauskas primygtinai patarė nevažiuoti visiškai šalia. Būtent dešinėje pusėse prie kabinos yra didžiausia akloji zona ir sunkvežimio vairuotojas automobilio gali tiesiog nepamatyti.
„Kai kurie eismo dalyviai įpratę elgtis šiek tiek įžūliai ir nardyti tarp kitų transporto priemonių. Vilkiko vairuotojas gali būti pats mandagiausias ir geranoriškiausias, kokį tik esate matę, bet jei bandysime įsisprausti į kitą eismo juostą važiuodami šalia sunkiasvorio kabinos, jis jūsų tiesiog nepamatys“, – įspėjo instruktorius.
D. Zakarauskas pasakojo, kad šiuolaikinės technologijos jau praneša apie nematomose zonose važiuojančias transporto priemones, tačiau priminė, kad keliais važinėja ne tik visiškai nauji sunkvežimiai, todėl geriau būti atsargiems.
Daugumoje puspriekabių apačioje montuojami apsauginiai rėmai neleidžia palysti po apačia lengviesiems automobiliams. Anot pašnekovo, į tokias pavojingas situacijas taip pat dažniausiai patenka rizikingai tarp skirtingų eismo juostų nardantys vairuotojai.
„Dažnai tokie vairuotojai neįvertina, kad sunkvežimis važiuoja lėčiau, taip pat jiems vaizdą užstoja kitos transporto priemonės ir viskas baigiasi smūgiu į sunkiasvorio šoną. Kartais tokie įvykiai taip pat nutinka lengvųjų automobilių vairuotojams chuliganiškai bandant lenkti sunkiasvorius kelkraščiu, bet tai reti atvejai“, – pastebėjo specialistas.
Apsauginių rėmų šonuose neturi tik seniau pagamintos puspriekabės. Visgi svarbu pažymėti, kad ir šios apsaugos efektyvios tik tuomet, kai lengvojo automobilio greitis yra artimas leistinam. Smarkiai viršijant greitį transporto priemonė tiesiog sulaužys apsauginius rėmus, o priekinei daliai palindus po puspriekabe pasekmės gali būti liūdnos.
