Tragikomiška situacija Lietuvoje: vairuotojus drausmina ir nuo avarijų saugo visai ne policija ar radarai

Nereikia savęs apgaudinėti aiškinant, kad žuvusiųjų keliuose statistika gerėja dėl įdiegtų inžinerinių eismo saugos priemonių, pertvarkytų pavojingų sankryžų, pėsčiųjų perėjų.

Akivaizdu, kad tik duobės, pavyzdžiui, liūdna legenda tapusiame kelyje Vilnius–Utena, drausmina eismo dalyvius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Akivaizdu, kad tik duobės, pavyzdžiui, liūdna legenda tapusiame kelyje Vilnius–Utena, drausmina eismo dalyvius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Akivaizdu, kad tik duobės, pavyzdžiui, liūdna legenda tapusiame kelyje Vilnius–Utena, drausmina eismo dalyvius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Akivaizdu, kad tik duobės, pavyzdžiui, liūdna legenda tapusiame kelyje Vilnius–Utena, drausmina eismo dalyvius.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Dumalakas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Dumalakas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 24, 2023, 3:43 PM

Kiekvienas automobilio savininkas, besirūpinantis transporto priemonės padangų, pakabos, amortizatorių būkle, pasakys, kur šuo pakastas. Jis minės ne greičio matuoklius, kurių prismaigstyti Lietuvos keliai, ar visur išmėtytus vadinamuosius trikojus. Ir ne degalų kainas. Šovusios į viršų, jos dabar vėl laikinai traukiasi.

Savaime suprantama, ir ne policijos nuopelnas, kad vairuotojai nebelaksto kaip anksčiau.

Praėjo laikai, kai pareigūnams kyšius siūlydavo, nebent koks nesusipratėlis girtuoklis, į alkoholio tikrintuvą pripūtęs, dar pamėgina šimtinę įbrukti.

Aišku kaip dieną – gyvybę gelbėja duobės. Štai praėjusiais metais Lietuvos keliuose žuvo 120 žmonių – tai mažiausias žuvusiųjų keliuose skaičius per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Pagal žūčių milijonui gyventojų rodiklį Lietuvai pirmą kartą pavyko pasivyti pastarųjų metų Europos Sąjungos vidurkį. Nebetoli ir Malta, Švedija, Danija, Airija ir Nyderlandai, kurių keliuose žmonių žūsta mažiausiai.

Palikime minėtų valstybių kelių būklę ir eismo saugos priemones ramybėje. Susitelkime į padėtį Lietuvoje.

Akivaizdu, kad už eismo saugą atsakingi specialistai seniai suprato, kad tik duobės, pavyzdžiui, liūdna legenda tapusiame kelyje Vilnius–Utena, drausmina eismo dalyvius.

Tad Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategijoje iki 2035 m. daugiausia dėmesio bus skiriama pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtrai. Ši plėtra numatyta, kad tik, neduokdie, specialistai neprikištų nagų prie puikiai vykstančios savaiminės duobių tinklo plėtros.

Puiku – proporcingai duobių tinklo plėtrai mažėja žūčių skaičius. Tik nerimą kelia galutinis tikslas – nulis žūčių.

Ar jį pasiekus dar reikės susisiekimo specialistų, saugančių duobes?

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.