Taip kiekvienas Lietuvos vairuotojas, be pagrindinio sugebėjimo valdyti transporto priemonę, tuo pačiu visada įgyja ir papildomą sugebėjimą – vengti duobių.
Visgi, nutinka įvairių situacijų ir ne visada pavyksta duobių išvengti.
Įvažiavus į didelę, gilią ir rimtą duobę, neretai nepavyksta išvengti žalos tiek transporto priemonei padarymo, tiek tam tikrais atvejais ir sveikatos sužalojimo. Ką gi tokiu atveju turėtų daryti nukentėjęs asmuo?
Kur kreiptis ir iš ko tikėtis žalos atlyginimo?
Lietuvoje vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Viena iš savivaldybių funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, o savivaldybės administracijos direktoriui privalu rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.
Kitaip tariant, savivaldybės administracijos direktoriui yra numatyta įstatyminė pareiga imtis atitinkamų priemonių, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės būtų prižiūrėti, laiku sutvarkyti, sutaisyti bei rekonstruoti, o kur reikia – naujai nutiesti.
Klaidūs terminai
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) nurodo, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.
Sąvokos „neteisėtų aktų“ nereikėtų suprasti kaip kažkokio priimto teisės akto – jis reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą ar neveikimą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.
Neteisėti veiksmai yra aiškinami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
Atsakinga savivaldybė
Taigi, atsakomybė dėl neprižiūrėtų ar netinkamai prižiūrėtų vietinės reikšmės kelių ar gatvių kyla savivaldybei nepriklausomai nuo savivaldybės ar jos darbuotojų kaltės.
Kitaip tariant, asmeniui, siekiančiam gauti žalos, kilusios dėl nesutvarkyto kelio ruožo atlyginimą, belieka įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir įrodyti, kad būtent konkretūs neteisėti veiksmai sąlygojo konkrečios žalos atsiradimą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad neteisėtų veiksmų nereikia įrodinėti, jei valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Vadinasi, įvykus eismo įvykiui ir patyrus žalą dėl nesutvarkyto kelio ar gatvės, asmuo turi tik įrodyti patirtos žalos dydį ir tai, kad ta žala kilo būtent dėl duobės ar kitokio kelio trūkumo.
Ką daryti iš karto po avarijos?
Įvažiavęs į nesutvarkytą kelio ar gatvės ruožą ir dėl to patyręs žalos žmogus pirmiausia turėtų kviesti policiją, kuri užfiksuos visas įvykio aplinkybes, tarp jų ir tai, kad atitinkamas įvykis ir patirta žala atsirado dėl nesutvarkyto ruožo.
Tokiu būdu, remdamasis atitinkamomis pareigūno išvadomis, asmuo galės įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų savivaldybės ar jos darbuotojų veiksmų ir atsiradusios žalos. Toliau asmens veiksmai priklauso nuo to, ar jis savo transporto priemonę yra apdraudęs KASKO draudimu, ar ne.
- Jei asmuo nėra savo transporto priemonės apdraudęs KASKO draudimu, tuomet nukentėjusysis gali kreiptis į turto vertintoją, ekspertą ar žalų specialistą, kuris apžiūrėtų sugadintą ar sunaikintą turtą, surašytų apžiūros ataskaitą.
- Joje specialistas užfiksuotų transporto priemonei padarytos žalos dydį bei kuria remiantis nukentėjusysis vėliau galėtų kreiptis į savivaldybę ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.
- Teikdamas reikalavimą atlyginti padarytą žalą, asmuo kartu galės pateikti ir prašymą apmokėti protingas turto vertinimo, ekspertizės išlaidas.
- Patirtos žalos dydį nukentėjusysis taip pat gali bandyti įrodyti pateikdamas dokumentus, patvirtinančius transporto priemonės remonto išlaidas (sąskaitas, sąmatas, kvitus ir pan.), tačiau, tikėtina, kad tokius dokumentus, be vertintojo ar eksperto išvados, kad atitinkama žala padaryta būtent konkretaus įvykio metu, o ne anksčiau ar vėliau, bei patirtų nuostolių dydį galima nesunkiai užginčyti.
- Jei įvykyje buvo padaryta žala asmens sveikatai, asmuo taip pat turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, o surinkus ir sveikatai padarytos žalos dydį patvirtinančius dokumentus, asmuo galės reikalauti turtinės (išlaidų, patirtų sveikatos atstatymui) ir neturtinės (išgyvenimai, depresija) žalos atlyginimo.
- Atlikęs visus nurodytus veiksmus ir surinkęs visus atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus, asmuo turi teisę dėl žalos (turtinės ir neturtinės, jei tokia buvo patirta) atlyginimo kreiptis į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį (savivaldybę).
- Nepavykus gražiuoju susitarti, asmuo turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į administracinį teismą.
Žalos atlyginimo išreikalavimas iš savivaldybės aptariamu klausimu nėra kova „su vėjo malūnais“, teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kuomet savivaldybė buvo įpareigota atlyginti žalą, atsiradusią dėl pareigos tinkamai prižiūrėti vietinės reikšmės kelius ir gatves nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
Apsidraudus - paprasčiau
Kitaip ir paprasčiau yra, jeigu asmuo savo transporto priemonę yra apdraudęs KASKO draudimu.
Tokiu atveju, nukentėjusysis apie įvykį turėtų nedelsiant informuoti draudiką, kuris atsiųs savo įgaliotą asmenį žalos dydžiui įvertinti. Įvertinus transporto priemonei padarytos žalos dydį, draudikas pateiks apžiūros ataskaitą susipažinimui.
Vadovaujantis šia ataskaita, nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo gali kreiptis pasirinktinai tiek į savivaldybę, tiek į savo draudiką.
KASKO draudikui atlyginus asmens patirtą žalą, sumokėtų sumų išsiieškojimas iš atitinkamo miesto savivaldybės jau taps žalą atlyginusio draudiko rūpesčiu.
Pabaigai svarbu paminėti, kad asmuo dėl žalos atlyginimo į savivaldybę taip pat turi teisę kreiptis ne tik tada, kai žala padaroma įvažiavus į kelyje (gatvėje) esančią duobę, bet ir tuo atveju, kai asmuo pavyzdžiui išsisuka koją eidamas nesutvarkytu šaligatviu.
