Draudikų klientė: „Vietoj pagalbos sulaukiau lupikavimo“

Ar civiline atsakomybe savo automobilį apsidraudęs vairuotojas gali būti ramus, kad ištikus nelaimei jis sulauks draudikų pagalbos?

Į keblią situaciją patekusi D.Mačernienė sakė nežinanti, ką daryti.<br>R.Vitkaus nuotr.
Į keblią situaciją patekusi D.Mačernienė sakė nežinanti, ką daryti.<br>R.Vitkaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ričardas Vitkus

Nov 6, 2014, 3:11 PM, atnaujinta Jan 22, 2018, 3:41 AM

Šiaulietė 65 metų Danutė Mačernienė į šį klausimą atsakytų neigiamai.

Bendrovėje „Lietuvos draudimas“ privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu automobilį apsidraudusi moteris stovėjimo aikštelėje apgadino kitą mašiną.

Vietoj pagalbos iš draudikų moteris sulaukė reikalavimo atlyginti per eismo įvykį padarytus nuostolius.

Moteris nežino, kur kreiptis

Suma, kurios iš pradžių reikalavo draudikai, didesnė nei D.Mačernienės pensija.

Vėliau draudikai apsigalvojo – atsiuntė raštą, kuriuo reikalavo padengti tik pusę per eismo įvykį padarytų nuostolių.

Šiaulietei buvo pagrasinta, kad nesutikus su draudikų sąlygomis, per antstolius iš jos bus išieškota ne pusė, o visa žalos suma.

„Automobilis man – ne prabanga, o būtinybė. Mano vyras ligotas, todėl jį tenka vežioti pas gydytojus.

Visada sąžiningai drausdavausi automobilį ir net negalėjau pamanyti, kad ištikus nelaimei su manimi bus taip pasielgta.

Žinau, jog esu teisi, tačiau nežinau, nei į ką kreiptis, nei ką daryti“, – portalui lrytas.lt guodėsi D.Mačernienė.

Pateko į nemalonią situaciją

Į nemalonią situaciją ši šiaulietė pateko šiemet balandžio 28-ąją.

„Tądien vežiau savo vyrą pas gydytojus, o grįždama sumaniau užsukti į parduotuvę. Pasukau į automobilių stovėjimo aikštelę.

Važiuodama atbuline eiga aš užkliudžiau kitą automobilį. Kad įsirėmiau į kitą mašiną, nepajutau – pamačiusi priekyje atsilaisvinusią vietą, pastačiau automobilį ir nuėjau į parduotuvę.

Grįžusi iš parduotuvės  sėdau į automobilį ir nuvažiavau“, – incidento aplinkybes prisimena šiaulietė.

Palikusi sutuoktinį namuose D.Mačernienė išvažiavo į darbą – prie pensijos šiaulietė prisiduria dirbdama rūbininke ligoninėje.

„Netrukus telefonu paskambinęs sutuoktinis pranešė, kad manęs teiravosi į namus užsukę policininkai. Pareigūnai, su kuriais susisiekiau, man pareiškė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje užkliudžiau kitą mašiną ir pasišalinau iš įvykio vietos.

Aš neneigiau, kad buvau minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau tikrai nepajutau, kad būčiau užkliudžiusi kokį automobilį.

Policininkai man surašė protokolą ir perdavė bylą į teismą“, – sakė D.Mačernienė.

Pareikalavo atlyginti žalą

Administracinę bylą išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas D.Mačernienei už tai, kad ji važiuodama atbuline eiga kliudė ir apgadino kitą stovintį automobilį, skyrė 100 litų baudą.

Administracinę bylą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos D.Mačernienei teismas nutraukė nesant administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Stovėjimo aikštelėje apgadinto automobilio savininkui „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 852 litus 67 centus.

Privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu savo automobilį apdraudusi D.Mačernienė manė, kad šių nuostolių atlyginimas yra draudikų reikalas.

Tačiau po įvykio praėjus vos kelioms savaitėms moteris gavo bendrovės „Lietuvos draudimas“ raštą, kuriame buvo nurodyta, kad žalą patyrusiam vairuotojui draudikai išmokėjo 852 litų 67 centų draudimo išmoką ir pareikalauta šiuos pinigus sumokėti į bedrovės „Lietuvos draudimas“ sąskaitą.

Raštą gavo dar prieš teismo sprendimą

Atsiųstame rašte D.Mačernienei buvo paaiškinta, kad žalos atlyginimo iš jos draudikai reikalauja dėl to, kad eismo įvykį padariusi moteris iš jo pasišalino.

„Mane šis raštas nustebino dėl to, kad jį gavau dar prieš teismo sprendimą.

Kai „Lietuvos draudimo“ pretenziją parodžiau vienam teisininkui, jis tik gūžtelėjo pečiais: iš kur draudikai gali žinoti, ką nuspręs teismas.

O teismas kaip tik nusprendė, kad aš iš įvykio vietos nepasišalinau“, – sakė D.Mačernienė.

Išgirdusi sau palankų sprendimą šiaulietė nusprendė, kad klausimų dėl žalos atlyginimo daugiau nebekils, ir šią istoriją pamiršo.

Sulaukė draudikų perspėjimo

Vėl prisiminti pavasarį įvykusį incidentą D.Mačernienę privertė spalio13-ąją iš bendrovės „Lietuvos draudimas“ gautas laiškas.

Šios bendrovės Žalų išieškojimo skyriaus vadovės Violetos Rimonienės pasirašytame rašte buvo nurodyta, jog „Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės (įrodomosios) galios AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, nes nurodytoje administracinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo“.

Juridine kalba surašytame rašte dar buvo nurodyta, kad „civilinėje teisėje prievolę atlyginti žalą sukelia ir kitos, ne tik tyčios kaltės formos, taip pat ir įvairios neatsargumo formos (CK 6,248 str.2 d.)“.

Buvo pabrėžta, kad „civilinės ir administracinės atsakomybės taikymo sąlygos yra skirtingos, o tai reiškia, kad administracinės teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti ATPK numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2011 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2512-464/2013)“.

Teisės mokslų nestudijavusiai ir su teismų darbo praktika nesusipažinusiai šiaulietei pensininkei šio teisinių vingrybių kupino rašto pabaigoje buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį ir sumokėti bendrovei „Lietuvos draudimas“ tik pusę anksčiau reikalautos sumos – 426 litus 34 centus.

Pagrasino prisiteisti ir išlaidas už advokatą

Tokio „pasiūlymo“ nustebintą šiaulietę draudikai perspėjo, kad nurodytą sumą ji turi sumokėti iki spalio 31-osios, priešingu atveju pasiūlymas „taikiai“ susitarti neteks galios ir iš jos teismine tvarka bus išieškota dvigubai didesnė suma.

Kad šiaulietė pensininkė ilgai nedvejotų, baigdama savo raštą „Lietuvos draudimas“ Žalų išieškojimo skyriaus vadovė dar pranešė, kad „byla bus vedama per advokatą“, todėl bus prašoma papildomai prisiteisti ir „advokato aptarnavimo išlaidas“.

Neranda atsakymo į paprastą klausimą

„Aš jaučiuosi teisi. Privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu savo automobilį draudžiau tam, kad nutikus nelaimei netektų atlyginti padarytos žalos.

Aš apgadinau svetimą automobilį. Teismas mane už tai nubaudė 100 litų bauda. Tas pat teismas konstatavo, kad aš iš įvykio vietos nepasišalinau.

Tai kodėl „Lietuvos draudimas“ iš manęs reikalauja pinigų, grasina antstoliais ir advokatais. Negi Lietuvos teismų sprendimai „Lietuvos draudimui“ negalioja?“ – retoriškai klausė nerimo ir dvejonių prislėgta šiaulietė.

Atsakymo, kaip pasielgti, nerandanti šiaulietė sakė, jog jai skaudu ir dėl to, kad šio akibrokšto sulaukė iš draudimo bendrovės, kurioje nuolat turtą draudžiasi jau keliasdešimt metų ir iš kurios darbuotojų ištikus nelaimei tikėjosi pagalbos, o ne lupikavimo.

Draudikai situaciją traktuoja savaip

Paklausta, kodėl draudikai reikalauja, kad žmogus atlygintų žalą, lyg jis būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, nors teismas nustatė, kad tas žmogus iš įvykio vietos nepasišalino, bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė spaudai Ingrida Žaltauskaitė paaiškino, kad šią situaciją draudikai traktuoja savaip ir remiasi teismų praktika.

„Administracinės teisės pažeidimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos gali būti pripažintas padarytu tik įrodžius, kad žmogus iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Kitaip tariant, teismas nustato ne vien tik faktą, ar žmogus pasišalino, ar ne, bet ir kaltės formą – konstatuoja, kad žmogus tyčia, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Tik tokiu atveju žmogui gali būti skiriama administracinė nuobauda.

Susiklosto įvairių aplinkybių – gali būti, kad žmogus nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį (ypač būdinga stovėjimo aikštelėse), gali būti, jog žmogus nusprendė, kad jokios žalos nepadarė, tačiau visais šiais atvejais, pagal Privalomojo civilinės atsakomybės įstatymą, draudikas privalo sugrąžinti draudėjo išmokėtas išmokas, net jei yra apsidraudęs.

Šiuo atveju nesvarstoma, ar iš įvykio vietos buvo išvažiuota tyčia, ar ne. Tokiais atvejais jau yra susiklosčiusi teismų praktika, atsižvelgiant į draudėjo kaltę (neatsargumą) priteisti atlyginti pusę patirtos žalos, todėl vadovaudamiesi ja, draudikai ir siūlo dalinį žalos padengti be teisinių ginčų“, – paaiškino I.Žaltauskaitė.

Žalos atlyginimo reikalauja nepagrįstai Su šia publikacija susipažinęs Draudėjų asociacijos direktorius Tomas Paulauskas portalui lrytas.lt tvirtino, kad iš straipsnyje aprašytos situacijos negalima daryti neginčijamos išvados dėl draudėjo atsakomybės pagrįstumo, nes nėra žinomos visos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės.

„Visgi, Draudėjų asociacijos teisininkų nuomone, draudikas iš D.Mačernienės žalos atlyginimo regreso tvarka reikalauja nepagrįstai, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – kaltė“, - paaiškino T.Paulauskas.

Draudėjų asociacijos direktorius atkreipė dėmesį, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai draudikai reikalauja atlyginti žalą iš draudėjų nesant realaus teisinio pagrindo: „Pavyzdžiui yra suėjęs ieškinio senaties terminas, reikalavimas pateiktas apskritai ne tam subjektui, nedraudžiamieji įvykiai aiškinami plečiamai - ne draudėjo, o draudiko naudai ir panašiai“.

Pasak T.Paulausko, tokiais atvejais draudimo kompanijos siunčia raštus, kuriuose nurodo ypač trumpus terminus žalai atlyginti, akcentuoja, kad nesumokėjus žala iš asmens bus išieškoma teismo tvarka, per antstolius, dėl to draudėjas patirs papildomų išlaidų.

Draudėjų asociacija pasiūlė pagalbą

„Žmogus, kuris nėra draudimo teisinių santykių specialistas ar teisininkas, gavęs tokį raštą su nurodytu ypač trumpu reikalavimo įvykdymo terminu, išsigąsta ir neįsigilinęs į situaciją įvykdo draudiko reikalavimą.

Draudėjų asociacija rekomenduoja gavus tokį draudiko reikalavimą pirmiausia neskubėti, atidžiai įvertinti situaciją, įsitikinti draudimo kompanijos reikalavimo pagrįstumu, pasikonsultuoti su teisininkais ir tik tada priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo.

Taip pat draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai visada gali kreiptis į Draudėjų asociaciją, nes ji atstovauja draudėjų interesus ginčuose su draudikais“, - paaiškino T.Paulauskas. Kreiptis į juos Draudėjų asociacijos direktorius patarė ir D.Mačernienei.

Sekite Lrytas.lt Auto naujienas Facebook'e.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.