Automobilių remontas reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių, o tuo naudodamiesi mechanikai moka sugluminti klientus negirdėtais terminais. Be to, detalių ir darbų kainas eiliniam vartotojui palyginti yra labai sudėtinga.
Visa tai suteikia visas galimybes nesąžiningai veiklai, kuria neretai susigundo nedideliuose garažuose įsikūrę automobilių servisai.
Jų juodų darbų šešėlį stipriai jaučia ir garantiją už atliktus darbus suteikiančios dirbtuvės.
„Kiek kartų tu gali apgauti klientą? Tik vieną.
Apskritai, ar ilgai pavyks tuo užsiimti, kai senų klientų nebus, o nauji taip pat neateis, nes tavo serviso niekas nerekomenduos?“ – retoriškai klausė servisų tinklo „Toptis“ vadovas Artūras Mačiūnas.
Garažuose dirbančių nesąžiningų kolegų verslo praktika jam kėlė rimtų abejonių.
Sudeda ne tas detales
A. Mačiūnas pastebėjo, kad vienas iš tokių meistrų sukčiavimo būdų yra sumontuoti pigiausias detales, o pinigų paprašyti, kaip už pačias geriausias.
Anot pašnekovo, tai lemia elementari tokio verslo logika – kadangi nesuteikiama garantija, pakanta, kad automobilis galėtų tik išvažiuoti iš serviso.
„Taip pat jums gali pasakyti, kad įdėjo naują detalę, tačiau iš tiesų bus sumontavę dėvėtą“, – kalbėjo A. Mačiūnas.
Ima pinigus už neatliktus darbus
A. Mačiūnas sakė, kad servisų, kuriuose nėra išrašomos sąskaitos, meistrai klientams gali pareikšti, kad atliko darbą, nors iš tiesų toje vietoje automobilio net nelietė.
Pavyzdžiui, pakeitę vienos pusės pakabos šarnyrą pareiškia, kad tą padarė abiejose pusėse.
Servisų vadovo manymu, tokie nesąžiningi meistrai apgauti nebando tik tų klientų, kurių bent jau šiek tiek prisibijo. Anot jo, su ramiais ir kukliais žmonėmis pavienių garažų darbuotojai elgiasi itin drąsiai.
„Jie daugiau nei vienos srities specialistai ir jau pokalbio metu stebi žmogų, jo reakciją į kainas.
Galbūt pasako, kiek kainuos viena detalė, o tuomet vertina, kiek galėtų prašyti už visą remontą“, – komentavo A. Mačiūnas.
Pašnekovas pažymėjo, kad tokių servisų meistrai elgiasi panašiai, kaip turgaus prekeiviai.
Jie iš kukliai atrodančio kliento prašys mažiau pinigų, o iš to, kuris atvažiavo su prabangiu automobiliu – daugiau.
Reikia prašyti sąskaitos
A. Mačiūnas atkreipė dėmesį, kad servise kaip ir perkant bet kokią kitą paslaugą reikia prisiminti savo teises.
Tačiau jas įmanoma užtikrinti tik turint sąskaitą, kurioje būtų įvardinti visi atlikti darbai ir pakeistos detalės.
„Tuomet jums net nelabai svarbu, kokios detalės buvo panaudotos – naujos ar naudotos.
Aišku, nekokybiškos ilgai nelaikys, bet turėdami sąskaitą galite nuvažiuoti į servisą, kuriame automobilį privalės sutvarkyti nemokamai“, – komentavo specialistas.
Bijo visų meistrų
Pašnekovas pastebėjo, kad istorijų apie nesąžiningus meistrus prisiklausę žmonės įtariai žvelgia į bet kurio serviso teikiamas paslaugas.
„Net jeigu viskas bus atlikta puikiai, tokie žmonės iš anksto nusiteikę galvoti, kad juos apgavo.
Nors padaryta viskas, kas buvo nurodyta sąskaitoje, jie tuo netiki“, – kalbėjo A. Mačiūnas.
A. Mačiūnas pastebėjo, kad su tokiais klientais kyla didžiulis triukšmas, jei darbų sąmatoje padaroma nors mažiausia klaida.
„Įsivaizduokite, kad sąskaitoje – 30 punktų. Jei ją išrašęs meistras pats automobilio netvarkė, gali atsirasti klaida – galbūt pildydamas ne taip išgirdo, ką jam sakė mechanikas“, – sakė jis.
Moterys – itin įtarios
A. Mačiūnas pridūrė, kad pirmą kartą besilankydamos servise moterys būna itin įtarios.
„Jos itin atidžiai žiūri, kaip viskas yra atliekama – būna, kad ir paskambina kokiam vyrui paklausti, ar turi būti taip, kaip daro mechanikai.
Pamatę, kad paslauga suteikta kokybiškai, vėliau jos nusiramina“, – komentavo pašnekovas.
Servisų vadovas įsitikinęs, kad dėl pusės atvejų, kai kalbama apie nesąžiningus servisų meistrus, iš tiesų jie nėra kalti.
Anot jo, tai paaiškėtų išsiaiškinus visas aplinkybes nuo pradžios iki galo.
„Pavyzdžiui, moteris atvažiavo į servisą dėl to, kad barškėjo jos automobilio važiuoklė. Servise sutvarkė viską, ką reikėjo, išrašę sąskaitą ir ji išvažiavo.
Po savaitės vėl išgirsta kažkokį garsą ir nors tai gali būti visai kita detalė jai atrodys, kad buvo apgauta.
Ir visai nesvarbu, kad visi pradedant nuo mechaniko ir baigiant serviso priėmėju, padarė viską, ko reikėjo“, – kalbėjo A. Mačiūnas.
Kalti ar ne?
Pašnekovas užsiminė, kad gali būti ir situacijų, kuriose sunku būtų vienareikšmiškai įvardinti serviso darbuotojų kaltę.
„Tarkime, nesivedė automobilis ir mechanikas pradėjo nuo įprastinių priežasčių šalinimo – pakeitė degalų filtrą, išėmė ir patikrino purkštukus, galbūt dar degalų siurblį.
Taip galėjo susidaryti ir 400 eurų suma, tačiau tik tuomet pastebėjo, kad buvo nutrūkęs kažkoks laidas. Sujungė jo laidus ir mašina užsivedė“, – galimą situaciją dėstė A. Mačiūnas.
Anot jo, šiuo atveju keletą dienų prie automobilio dirbęs meistras nerašys, kad sulitavo vieną laidą.
Tuomet klientas gali ir likti nesužinojęs tikrosios gedimo priežasties.
„Tokių atvejų pasitaiko pas gamintojų atstovus. Aišku, galėtų įvertinti valandiniu įkainiu, bet tada ir keistai atrodytų: „Nutrūkusio laido paieška – 10 valandų“.
Bet jei vietoje to surašo, ką darė kol rado priežastį, tai ir patys ramiau jaučiasi, ir sąskaita solidžiau atrodo, neslėpė pašnekovas.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2018 metų rugpjūčio 27 dieną.
