Specialiųjų tarnybų automobilis didžiuliu greičiu pralekia pro piko metu automobiliais užtvindytą sankryžą. Šį lydi mėlynai raudoni šviesos žybsniai bei dar ilgai girdimas sirenų gausmas.
Tkriausiai ne vienam, matančiam tokį vaizdą, kyla minčių apie galimybę tokia transporto priemone aplenkti gausybę transporto priemonių ir kelionės tikslą pasiekti kur kas greičiau.
Iš tikrųjų galimybė keliauti su policijos ar pasienio apsaugos automobiliu egzistuoja. Tiesa, tikėtina, jog miesto kamščių aplenkti su pastaraisiais nepavyktų, mat neturėtumėte visų skiriamųjų žymėjimų.
Klausiate, kaip tai įmanoma? Štai ir atsakymas – šiuos galite įsigyti aukciono metu.
Įsigyti gali kiekvienas
Jei mintis įsigyti policijos ar pasienio pareigūnų automobilį skamba patraukliai, būkite kantrūs – retai, tačiau vykstantys aukcionai skelbiami institucijų internetinėse svetainėse. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Revitos Janavičiūtės teigimu, informacija apie varžytines prieinama kiekvienam, taip pat kaip ir dalyvavimas jose.
Jei laukti nesinori – būtent policijos nebenaudojamų automobilių galima rasti ir transporto priemonių pardavimais specializuojančiuose skelbimų portaluose.
Tikėtina, jog kai kurių policijos automobiliai nežavi, mintys ir norai sukasi apie rimtesnę, bekelėmis judėti galinčią techniką. Tokiu atveju, pasiūlymų pasidairyti galite Valstybės sienos apsaugos tarnybos puslapyje ar spaudoje, pabrėžė Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis.
Nebenaudojamos transporto priemonės ateitis – įvairi
Apie tolimesnį nebenaudojamo specialaus transporto likimą naujienų portalas lrytas.lt pakalbino ir Lietuvos kariuomenės Karo policijos viešųjų ryšių vyresniają karininkę kapitonę Eglę Stankevičiūtę.
Pašnekovė aiškino, jog netinkamų darbo veiklai transporto priemonių ateitis sprendžiama trimis skirtingais būdais.
„Karo policija eksploatacijai dėl gedimų bei per didelių remonto kaštų netinkamus automobilius pagal atitinkamą tvarką skirsto į tris lygius: galimus perduoti muziejui kaip eksponatus, taikomus kaip taikinius karinėse pratybose arba parduodamus“, – vardijo pašnekovė.
Kitų (policijos, pasienio) institucijų veiksmai, nepavykus perleisti automobilių fiziniams ar juridiniams asmenims, neretai apsiriboja vienintele galimybe – utilizavimu.
Automobilio kainą nustato nepriklausomi ekspertai
Paklausus apie spec. tarnyboms priklausančios transporto priemonės kainos nustatymo detales, pašnekovai atviravo, jog pradinė automobilio kaina pateikiama atsižvelgus į rinkoje esančių panašių modelių vertę bei esamą būklę.
„Jei automobilio įsigijimo kaina viršija 14 481 eurų – pastarąją nustato nepriklausomi ekspertai, o jei ši mažesnė – remiamasi rinkoje vyraujančiomis vertėmis“, – akcentavo detalesnį komentarą pateikusi R. Janavičiūtė.
Tiesa, aukcionuose dešimtis tūkstančių kainuojančios technikos atrasti veikiausiai nepavyks, mat didžioji dalis – fiziškai nusidėvėję, nemažai remonto darbų reikalaujantys automobiliai neretai siūlomi pirkėjams po eismo įvykių ar turintys defektų.
Į gatves – be specialiųjų žymėjimų ir tik pašalinus defektus
Visgi jei pavyksta vis dar galinčią keliais riedėti transporto priemonę atrasti, o galbūt ir įsigyti, į gatves su šia vykti galite tik įsitikinę, jog pastaroji atitinka keliamus techninius reikalavimus.
„Aukcionuose parduodamuose pasieniečių automobiliuose išmontuojama visa specialioji tarnybinė įranga, nuo jų nuimami pasieniečių ženklai.
Kiekvienas į aukcioną pateikiamas automobilis turi informacinę kortelę, kurioje nurodyti jo defektai. Šį įsigijęs pirkėjas, prieš pradėdamas eksploatuoti mašiną, turi pats defektus pašalinti ir užtikrinti, kad ji bus techniškai tvarkinga ir apdrausta“, – tikino G. Mišutis.
Šiam antrino ir Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosioji specialistė R. Janavičiūtė, pabrėžusi, jog besitikintiems aukcione įsigytame automobilyje rasti pareigūnų darbui naudotos įrangos teks nusivilti – ši, prieš pateikiant pareigūnų naudotą transporto priemonę aukcionui, išmontuojama.
Dažnas yra perkopęs daugiau nei 300 tūkst. kilometrų
Kaip yra skelbusi naujienų agentūra BNS, praėjusių metų sausio pradžioje vykusiame aukcione Vilniaus policija pardavė 26 skirtingų markių automobilius. Sąrašą sudarė praeitą dešimtmetį iš gamyklos išriedėję „Mitsubishi L 200“, „Volkswagen Jetta“, „Škoda Octavia“ modeliai.
Kaip rašė BNS, parduodamų automobilių sąraše buvo ir tokie modeliai, kaip GAZ-SAZ 3507 – rusiškas 1991 m. laidos sunkvežimis. Už pastarąjį buvo norima gauti mažiausiai 740 eurų. Taip pat tuo metu buvo parduodami ir trys furgonai: „Nissan NV200“ ir „Ford Transit“. Už 2012 m. „Nissan“ norėta gauti bent 1280 eurų, o „Ford“ kainos gerokai skiriasi: pagamintas 2006 m., įvertintas 550 eurų suma, o 2003 m. laidos modelis kainavo 1720 eurų.
Pateiktoje trumpoje parduodamų transporto priemonių apžvalgoje dėmesį patraukia įspūdingos automobilių ridos – didžioji dalis jų nuriedėjusi po 300 ar 400 tūkst. kilometrų. Tiesa, tarp gausybės susidėvėjusių, remiantis skaičiais, buvo galima atrasti ir neblogų variantų.
Štai 2005-iais pagamintas jau minėtasis „Škoda Octavia“ modelis, nuvažiavęs savo amžiui gan mažą, ties 141 tūkst. kilometrų riba fiksuojamą atstumą. Pastarojo pradinė kaina – 500 eurų, nurodo oficialūs dokumentai. Tuo metu „Volkswagen“ ir „Mitsubishi“ vertės svyravo atitinkamai nuo 2,3 iki 5,8 tūkst. eurų.
Tuo metu praėjusių metų rudenį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rengtame nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės materialiojo turto viešame pardavimo aukcione buvo galima įsigyti nemažai „Škoda Octavia“, taip pat „Volkswagen Passat“ ir „Volkswagen Jetta“ automobilių, kurių pagaminimo data svyravo tarp 2005–2008 m., o pradinė pardavimo kaina siekė apie 1000 eurų.
Didžioji dalis parduodamų automobilių – su dyzeliniais varikliais.
Galima įsigyti prižiūrėtą automobilį
Lietuvos techninių apžiūrių centrų įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas sako, jog visos biudžetinės organizacijos ir įstaigos darbui reikalingas transporto priemones įsigyja skelbdamos viešųjų pirkimų konkursus, o vėliau skelbdamos aukcionus jų atsikrato.
„Tradiciškai pirmasis veiksmas sukelia didžiulį erzelį tarp automobilių pardavėjų, nes daugeliu atvejų tai proga uždirbti šiek tiek kitokius pinigus nei derantis su privačiais klientais. Paprastai konkursų sąlygose atsirasdavo itin keistų sąlygų, kokių gabaritų (netgi nurodant milimetrų tikslumu) turi būti ilgis, ratų bazė, specifinė komplektacija ar pan. dalykai, todėl labai dažnai tokie konkursai baigdavosi teisminiais ginčais“, – aiškina R. Gabartas.
Pasak jo, kalbant apie „tarnybą“ baigusius automobilius svarbūs keli aspektai.
„Daugeliu atvejų „valdiški“ automobiliai gali naudotis išimtimi ir būti registruojami kaip N1 klasės technika, kuriai taikomi kiek kitokie reikalavimai (pavyzdžiui, juose gali būti montuojamos sėdynės pasuktos lygiagrečiai automobilio judėjimui; N1 kategorijos transporto priemonės techninės apžiūros periodiškumas – 1 metai, taip pat už jų eksploatavimą gali būti mokami tam tikri kelių mokesčiai), o perregistruojant į M1 gali kilti sunkiai išsprendžiamų rūpesčių.
Jei kalba eina apie specialiųjų tarnybų eksploatuotą M1 klasės automobilį, yra tikimybė įsigyti neblogą daiktą. Dažniausiai jų techninė priežiūra vykdoma itin griežtai pagal gamintojo reikalavimus, nes, tarkime, nesilaikant vizitų į aptarnavimo dirbtuves grafiko ar užsiimant kokia nors saviveikla rizikuojama prarasti garantijas.
Gamintojų atstovai teigia, kad kai kurios tarnybos turi netgi papildomų reikalavimų, t. y. atlieka daugiau priežiūros procedūrų, nei reikalauja gamintojas. Jei tokį automobilį vairavo techniką gerbiantis pareigūnas, tikėtina kad į tokią mašiną galima be baimės žiūrėti antrinėje rinkoje“, – lrytas.lt apibendrino R. Gabartas.
