Vilniaus valdžia nori iškrapštyti miestiečius iš automobilių: sieks, kad jais važinėtų tik trečdalis

Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą – miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais. Siekiama, kad automobiliu savo kelionėms po Vilnių rinktųsi vos trečdalis žmonių.

Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybė išsikėlė tikslą miesto gyventojus ir svečius paskatinti keliauti dviračiais, viešuoju transportu, pėsčiomis bei paspirtukais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

„Žinių radijas“

2020-12-15 06:44

Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė papasakojo, ar įmanoma šio tikslo pasiekti per 10 metų ir kaip įmonės skatina savo darbuotojus rinktis alternatyvius keliavimo būdus.

– Koks procentas žmonių šiuo metu renkasi automobilius?

– Šiuo metu pusė kelionių vyksta automobiliu, todėl norime, kad per 10 metų jų sumažėtų iki trečdalio. Trečdalį kelionių sudarytų keliavimas automobiliu, viešuoju transportu bei pėsčiomis. Apie 7 proc. žmonių keliautų dviračiais, o likusieji – paspirtukais ir kitomis priemonėmis.

– Kokia yra ilgalaikė vizija?

– Vilniuje vyksta daugybė veiklų, kad žmonės galėtų po miestą judėti patogiai, nepriklausomai nuo to, kokį keliavimo būdą pasirenka. Tas judumas bei prisitaikymas gyvenančiam mieste žmogui yra vienas iš miesto prioritetų. Norėtume subalansuoti kelionių pasirinkimus, o ne komplikuoti judėjimą automobiliu. Norime, kad  atsirastų daugiau judėjimo būdų ir alternatyvų.

To siekiame siūlydami infrastruktūrą ir judėjimą tokį, jog mieste būtų galima judėti įvairiai. Viešasis transportas atnaujinamas, kad jo laukti bei keliauti būtų patogiau. Skatindami judėjimą dviračiais, tiesiame takus ir turime tikslą, kad iki 2023 m. dviračių takų judėjimo tinklas būtų nepertraukiamas.

Be kita ko, siekis, kad žmonės rinktųsi įvairias judėjimo priemones, o ne kad visiškai išliptų iš automobilio. Vairuotojai, norėdami miesto centre pasiekti tam tikrą objektą, turėtų pagalvoti, ar apsimoka važiuoti automobiliu.

– Kaip verslo įmonės mato šią situaciją? Kas jų darbuotojus motyvuoja keisti keliavimo įpročius?

– Savo judėjimą pirmiausia reikia pradėti keisti nuo kelionės į darbą. Keletą dienų per savaitę galima būtų rinktis dviračius ar viešąjį transportą. Arba rinktis kombinuotas keliones, kai dalį kelio važiuoji automobiliu, o likusią dalį eini pėsčiomis arba važiuoji autobusu. Dėl judėjimo pasiskirstymo išvengiame spūsčių, užimtų parkavimo vietų miesto centre bei žmogus sutaupo savo laiko ir pinigų. Taip pat atsiranda daugiau fizinio judėjimo.

Mes, bendradarbiaudami su įmonėmis, atliekame darbuotojų įpročių tyrimą: sužinome kiek trunka žmonių kelionės, kokias patiria išlaidas bei kokiu būdu keliauja į darbą. Vėliau pateikiame šiuos duomenis įmonėms bei pasiūlome, kaip galima pagerinti savo darbuotojams sąlygas.

– Bet ir darbdavys turi pasirūpinti, kad prie darbo įstaigos būtų vietos palikti dviratį bei nusiprausti po kelionės?

– Pagrindiniai kriterijai, kurie skatintų judėjimą į darbą ne vien automobiliu: darbdavio motyvacija, suteikiamos sąlygos ir miesto infrastruktūra.

Jei verslas kompensuotų ilgalaikius viešojo transporto bilietus, darbuotojai tikrai pakeistų savo įpročius. 2019 m. tai padarė 500 įmonių. Taip pat įmonės įsigyja bilietus „Statyk ir važiuok“ aikštelėje. Šioje aikštelėje gali palikti automobilį bei tęsti kelionę viešuoju transportu. Jos veikia jau keletą metų bei vis daugiau yra naudojamos.

Mes norime, kad ateityje į aikštelę galima būtų atvykti ne tik automobiliu, bet ir dviračiu, elektriniu paspirtuku bei toliau keliauti pėsčiomis.

Daugiau nei trečdalis darbuotojų atliekant tyrimą teigė, kad pakeistų judėjimo būdą, jei darbdavys labiau tai skatintų daryti. Darbovietėje dažnai iškyla parkavimo problema, todėl, jei darbdaviai rinktųsi kitus būdus, galėtų sumažėti brangiau kainuojančių parkavimo vietų nuoma arba kaštai, kurie skiriami rinkliavos leidimams.

– Kaip pandemija pakeitė keliavimo įpročius?

– Atlikę apklausą po pirmojo karantino pastebėjome, kad vis daugiau žmonių renkasi dviračius bei elektrinius paspirtukus. Pastebime, kad kelionių trukmė ilgėja, todėl žmonės renkasi kitas transporto priemones labiau ne kaip pramogą, o susisiekimo priemonę. Vasarą dviračių judėjimas buvo išaugęs iki 60 proc.

– Su kokia transporto priemone galima greičiausiai nukeliauti?

– Viskas priklauso nuo to, iš kur ir į kur keliaujama. Pastebime, kad kartais viešuoju transportu ar dviračiu judėjimas būna greitesnis nei automobiliu. Žmonėms reikėtų patiems pabandyti atlikti eksperimentą bei įvertinti, kokiu būdu yra greičiausia keliauti.

– Ar įmanoma per 10 metų pasiekti tą tikslą, kad apie 30 proc. vairuotojų rinksis kelionę į darbą kitomis transporto priemonėmis?

– Tikime, kad tikrai įmanoma. Miestas siūlo ne vieną būdą bei priemones, kaip galima judėti. Šioje situacijoje yra svarbus žmonių sąmoningumas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.