Prieš tuos septynis ketvirčius rašiau apie persitvarkiusias pramonės įmones, padidinusias efektyvumą, atsitiesusias ir ėmusias uždirbti rekordinius pelnus. Tai reiškė, kad jos tuoj tuoj ims samdyti naujus darbuotojus. Ogi taip ir atsitiko – nuo 2010 m. trečiojo ketvirčio darbuotojų ten padaugėjo 16,4 tūkst. arba visu dešimtadaliu. Rekordus viršijęs eksportas ir konkurencingos prekės leido sukurti darbo tūkstančiams žmonių.
Pramonės įmonių prekėms užsienio šalis pasiekti reikėjo transporto, todėl transporto ir logistikos sektoriuje darbuotojų išaugo 12 tūkst.
88 tūkst. – rekordinis skaičius, dar niekada Lietuvos istorijoje nedirbo tiek daug žmonių šiame sektoriuje - nei 2007, nei 2008 ar kitais metais.
Statistika rodo atsigaunančią prekybą, tačiau viską žinantys ir išmanantys sako, jog tai dėl išaugusių kainų. Kad ir kuris ekspertas teisus bebūtų, darbo šiame sektoriuje papildomai atsirado 15 tūkst. žmonių. Iš Lietuvos žmonės evakuojasi, tad likę, matyt, apsiperka gerokai daugiau ir dažniau. Ar tai namuose likę pensininkai ir bedarbiai, ar oligarchai kėlė prekybą, šiems tūkstančiams darbą radusių žmonių visai nesvarbu.
Iš devyniolikos klasifikuojamų ekonominių sektorių dirbančiųjų daugėjo šešiolikoje. Darbo vietų skaičiumi rekordus mušė ne tik transporto sektorius, bet ir IT, sveikatos priežiūros, mokslinės ir techninės veiklos sektoriai – viso 8 iš 19.
Deja ar ne deja, bet valdininkijai šis laikotarpis nebuvo sėkmingas. Iš piko laikotarpiu valdžios sektoriuje dirbusių 85 tūkst. žmonių dabar liko 79 tūkst. Stipriai nukentėjo finansinis tarpininkavimas, kur darbuotojų sumažėjo penktadaliu. Gavo, ko nusipelnė?
O kaip bus ateityje? Net ir neturėdamas rytdienos laikraščio, puikiai žinau, kad papildomų 75 tūkst. darbo vietų per ateinančius septynis ketvirčius negalim tikėtis. Ir visai ne todėl, kad įmonės nenorėtų kurti darbo vietų, o todėl, kad trūks darbuotojų. Tai reiškia, kad kils algos, bet pirmiausia jos kils aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams, kuriuos norės perpirkti, tuomet vidurinės. Ir šis procesas jau prasidėjo.
Blogiausia, kaip visada, bus žmonėms be kvalifikacijos, be motyvacijos, be pastangų. Kai 2014 metais rašysiu apie toliau augusį dirbančiųjų skaičių, apie augusias algas ir gerėjusį gyvenimą, šie žmonės komentaruose rašys, kad gyvenimas tik blogėja – jų alga liko ta pati, o kainos – tik augo. Ar ne pats metas dėti daugiau pastangų ir susirūpinti savo tobulėjimu?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
