Mūsų diena prasidėjo taip: atsikėlėme anksti ryte, pusryčiai, po to valandą važiavome iki UNICEF biuro Fritauno centre. Jau pro automobilio langus pamatėme, kokiomis sąlygomis gyvena žmonės Afrikoje. Ir tai - sostinė... O kaip tada kaimuose gyvena žmonės?
UNICEF biure mums surengė pristatymą apie Siera Leonę. Kaip čia gyvena žmonės ir kokių problemų jie turi! Išgąsdino skaičiai: per dieną čia miršta apie 113 vaikų. Ir miršta nuo bado, dėl to, kad neturi ko pavalgyti, dėl to, kad neturi švaraus vandens! Tiktai 50 proc. žmonių turi priėjimą prie vandens, kurį galima gerti! Kiti geria blogą vandenį ir kiekvieną dieną rizikuoja susirgti. O vaistų ir skiepų nuo tokių ligų, kaip maliarija ir cholera, jie tiesiog neturi!
13 val. išvažiavome į kaimą, važiavome 2 valandas! Pakeliui man pasakė, kad kai atvažiuosime, iš pradžių eisime į mokyklą, o vėliau į ligoninę. Kai atvažiavome, pamatėme labai daug vaikų, sustojome prie kažkokio pastato. Kai įėjau į vidų, pagalvojau, kad gal mokykla čia taip baisiai atrodo, o pasirodo, kad čia ligoninė...
Kai įėjau į kambarį, kur gimdo vaikus, pasidarė blogai - sąlygos antisanitarinės! Nėra nei vandens, nei elektros. Parodė, kur laiko vaistus - paprasta spinta, spintoje - keletas dėžučių su vaistais, o kambariuke gal 40 laipsnių karščio!
Nuėjau apžiūrėti, kaip gyvena žmonės savo namuose. Šeima - vyras, žmona ir 5 vaikai gyvena 3 kv. m kambaryje... Kambaryje - viena lova, ant jos jie visi kartu ir miega!
Bet kai paklausiau, ar jie laimingi, visi kartu atsakė: „Taip! Labai!“ Tuo momentu net širdį suspaudė... Nes žmonės net nežino, kaip turi gyventi žmonės. Vėliau pažaidėme su vaikais, pasivaikščiojome po kaimą. Atsisveikinome su kaimo gyventojais ir išvažiavome į viešbutį. Išlydėdami mus jie stovėjo alkani ir su šypsena veiduose mojavo. Aš irgi bandžiau nusišypsoti, bet iš tikrųjų norėjosi verkti... Jei mes galime nors truputį jiems padėti, mes privalome tai padaryti!
Evaldo Petrausko dienoraštis. 2 diena.
Šiandien mano rytas prasidėjo anksti. Kėlėmės 7 val. 30 min. ir ėjome pusryčiauti, paskui vykome į UNICEF Siera Leonės biurą, ten mus supažindino su visa gyventojų aplinka, gyvenimu. Po susitikimo vykome į kaimą pažiūrėti, kaip gyvena vietiniai. Beveik visą kelionę, kuri užtruko daugiau nei 2 valandas, aš pramiegojau, o prabudęs ir atvykęs į tą kaimelį pamačiau ne itin malonų širdžiai vaizdą.
Mus prie vietinių sveikatos centro sutiko visas kaimas. Čia gyvena labai daug vaikų, suaugusiųjų mažai. Labai keista, kad 14 metų merginos jau pačios turi po vaiką. Jų gyvenimo sąlygos labai blogos, jie gyvena namuose be elektros, aplink jokios civilizacijos, net nėra ryšio su miestu. Aš tokio tikrai nemačiau, o aplink visą kaimą - grynos džiunglės.
Sutikau vaiką, kurio mama mirė prieš 4 mėnesius. Iki tol vaikas gyveno gerai, o dabar jis miršta, jam būtina pagalba ir maistas. Kaimo žmonės nelabai gali jam padėti, o ir jo mamos nebėra. Visi kiti vaikai perkarę su išpūstais pilvais, vienas kitas toks judresnis bei stambesnis.
Buvo kraupu išvysti, kaip jie miega, kaip gyvena. Baisu, labai baisu buvo matyti. Nelinkiu niekam tokio gyvenimo. Gyvenimas tikrai baisus, o sąlygų nėra, kaip gyvenimą pagerinti...
****
J. Šuklinas ir E. Petrauskas kartu su kitais UNICEF misijos dalyviais Siera Leonėje domisi, kaip gyvena šios skurdžios Vakarų Afrikos šalies vaikai. Siera Leonė, kaip ir Kambodža, buvo smarkiai nuniokota pilietinio karo, kuris prasidėjo 1991 m. ir tęsėsi net iki 2002–ųjų. Karo metu žuvo daugiau nei 50 tūkst. žmonių, šimtai tūkstančių gyventojų neteko savo namų. Iki dabar Siera Leonė yra viena skurdžiausių Afrikos ir pasaulio šalių, kur daugiau nei pusė šalies gyventojų išgyvena iš mažiau nei 1,25 dolerio per dieną.
Per dieną šioje šalyje miršta 113 vaikų, per metus - 40 tūkst. Miršta nuo ligų, kurių galima išvengti, vandens stokos.
Spausk čia ir laimėk UNICEF marškinėlius su J. Šuklino ir E. Petrausko autografais!
E. Petrausko ir J. Šuklino dienoraštis iš Siera Leonės: „Nesame matę nieko panašaus“
R. Šakalytės dienoraštis iš Siera Leonės: „Nuo pamatytų vaizdų buvo sunku užmigti“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
