23 val. prasidėjo malda bažnyčioje. Meldėme taikos pasauliui. Nepakartojamas jausmas prieš dvyliktą sėdėti tyliai ir laukti akimirkos, kai senieji baigsis ir prasidės nauji.
Vidurnaktį išėjome į kiemą, žiūrėjome fejerverkus, sveikinom vienas kitą, gėrėm šampaną, dainavome. Piligrimai iš kiekvienos tautos – lietuvių, lenkų, rusų, prancūzų – pristatė savo šalies kultūrą.
Nustebino, kiek parapijos žmonės (gyvenome Santa Maria del Soccorso parapijoje) atsidavę vienas kitam ir mums, svečiams. Apėmė jausmas, kad buvome jiems dovana. Sunku tai suvokti. Turėtume būti vargas – jie mus apnakvyndino, maitino, organizavo maldą ir naujametes linksmybes – o jie dėkoja mums, kad atvažiavome!
Kasdien su 40 tūkst. Taize susitikimo dalyvių meldėmės vis kitoje Romos bažnyčioje. Jų grožį ir dydį sunku nupasakoti.
Tarkime, ten, kur buvo nukankintas Paulius (buvęs Saulius), žmonės pastatė maždaug stadiono dydžio šventovę. Didinga! Kai statė, ji buvo už miesto. Dykynėje iškilo meno šedevras. Dabar Šv. Pauliaus baziliką supa pusiau pramoninis, pusiau gyvenamasis rajonas.
Apskritai Romoje ant kiekvieno kampo yra koks nors paminklas. Pakeliui į Šv. Pauliaus baziliką stovi Cestijaus piramidė. Primena egiptietišką, tik, žinoma, mažesnė. 36 metrų aukščio piramidė, manoma, buvo pastatyti tarp XVIII ir XII amžiaus prieš Kristų.
Negalėjau atitraukti akių. Užsimaniau į Egiptą. Noriu pamatyti didžiąsias piramides. Roma tikrai yra muziejus po atviru dangumi.
Tuo įsitikinti galėjo per 850 lietuvių, kurie dalyvavo Taize susitikime. Iš viso jaunimo iš užsienio atvyko apie 38 tūkstančius. Dar apie 10 tūkstančių maldininkų susirinko iš įvairių Italijos miestų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
