Lietuvių ir lenkų ginčų arena tapo ir „Vikipedija“

„Vikipedija“ – internetinio pasaulio fenomenas, pakeitęs požiūrį į enciklopedijas. Nuo tradicinių enciklopedijų jis skiriasi tuo, kad kiekvienas žmogus, turintis internetą, gali ne tik skaityti, bet ir prisidėti, kuriant elektroninės enciklopedijos straipsnius.

Novatoriškas požiūris į informacijos sklaidą atskleidė ir silpnąsias "Vikipedijos" puses.<br>123rf. nuotr.
Novatoriškas požiūris į informacijos sklaidą atskleidė ir silpnąsias "Vikipedijos" puses.<br>123rf. nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Kazlauskas

Feb 18, 2013, 9:25 AM, atnaujinta Mar 11, 2018, 4:37 PM

Toks novatoriškas požiūris susilaukė stulbinamo populiarumo – „Vikipedija“ tapo viena iš populiariausių internetinių svetainių. Pagal „Alexa.com“ duomenis, „Vikipedija“ pagal populiarumą užima šeštąją vietą pasauliniame tinkle. Taikliai parinkti straipsnių indeksavimo principai bei patogi vartotojo sąsaja, nulėmė, kad milijonams žmonių „Vikipedija“ tapo svarbiausiu informacijos šaltiniu.

Kiekviena kalba, pradedant kinu ir baigiant mokslinės fantastikos gerbėjų sukurta klingonų kalba, turi savo „Vikipediją“, bet populiariausia, žinoma, išlieka angliakalbė enciklopedijos versija, pritraukianti didžiausią skaitytojų bei autorių srautą. Skaitytojams angliška „Vikipedija“ patraukli savo straipsnių įvairove – jau parašyta daugiau kaip keturi milijonai straipsnių, o autorius ji vilioja savo gausia auditorija. Anglų kalba parašyti straipsniai vėliau verčiami į kitas pasaulio kalbas, todėl kiekvienas autorius supranta, kad norint pasiekti kuo platesni vartotojų ratą, angliška „Vikipedija“ būtų kaip tik ta vieta nuo kurios reikėtų pradėti.

Enciklopedija – politinės kovos įrankis

Tačiau novatoriškas požiūris į informacijos sklaidą atskleidė ir silpnąsias enciklopedijos puses. „Vikipedija“ dažnai kritikuojama, kad informacija joje pateikiama netiksli ar net visiškai klaidinanti. Per paskutiniuosius metus išryškėjo dar viena sritis, kelianti pagrįstą susirūpinimą tiek „Vikipedijoje“ aktyviai dirbantiems rektoriams, tiek ir išorės apžvalgininkams – nacionalistinių grupių bandymai uzurpuoti „Vikipedijoje“ pateikiamą informaciją. Dažniausiai tokių nacionalistinių grupių redaktorių tikslas – „išvalyti“ „Vikipediją“ nuo jų oponentų patiekiamos „propagandos“. Dėl savo populiarumo angliakalbė enciklopedijos versija, kaip tik ir atsidūrė tokių nacionalistinių grupių atakų smaigalyje.

Vienas ryškiausių tokių pavyzdžių buvo Izraelio redaktorių bandymai pateikti „teisingą“ informaciją apie Izraelio-Palestinos konfliktą „Vikipedijoje“, bei prižiūrėti, kad nebūtų publikuojama palestiniečių „propaganda“. Tuo tikslu Izraelio redaktoriai slapta koordinavo savo veiksmus. Sąmokslas paaiškėjo, kai buvo nutekinta slapta Izraelio redaktorių korespondencija. Incidentas sulaukė tarptautinių žiniasklaidos gigantų dėmesio, tokių kaip „The New York Times“. Po formalaus tyrimo aktyviausi žydų grupės nariai buvo visam laikui pašalinti iš „Vikipedijos“.

Visiškai neseniai buvo atskleista, kad Lietuvos kaimynai lenkai taip pat buvo subūrę organizuotą nacionalistų grupę, kuri aktyviai prisidėjo „tobulinant“ „Vikipedijos“ straipsnius. Konspiratoriai naudojosi elektroniniu diskusijų sąrašu (mailing list) koordinuodami savo veiksmus. Atskleistas slaptasis diskusijų sąrašas pribloškia savo apimtimi – jį sudaro per 3000 žinučių (sąrašas viešai prieinamas per gerai žinomą portalą „WikiLeaks“. Šios grupės veiksmų diapazonas apėmė labai plačias sritis, susijusias su Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos, Ukrainos ir kt. šalių istorija bei politika. Šią ekstremistų grupę sudarė net keliolika redaktorių, turinčių ilgą darbo „patirtį“ „Vikipedijoje“.

Nors Vikipedijos redaktoriai, besidomintys Rytų Europos temomis, jau kuris laikas viešai aptarinėjo prielaidą, kad lenkų nacionalistai yra subūrę į slaptą grupę, propaguojančią Lenkijos interesus ir dedančią visas išgales „nukenksminti“ prieštaringai vertinamus Lenkijos istorijos faktus, bet tik su sąrašo paviešinimu gauta nenuginčijamų įrodymų patvirtinančių anksčiau iškeltas hipotezes.

Kadangi šios grupuotes veiksmai pažeidė daugybę „Vikipedijos“ taisyklių, nedelsiant buvo pradėtas oficialus incidento tyrimas. Tyrimą atlieka vienas iš svarbiausių „Vikipedijos“ organų – Arbitražo komitetas. Oficialus tyrimas užtruko porą mėnesių, o proceso dalyviai suskubo bylą pavadinti – didžiausiu skandalu per visą „Vikipedijos“ istoriją. Taigi ką atskleidė slaptoji sąmokslininkų korespondencija?

Virtualios realybes kovos aidai realiame gyvenime

Įsivaizduokite, jums reikia „prastumti“ „Vikipedijoje“ istorinę „tiesą“ ir apsaugoti ją nuo nepageidaujamų „elementų“ įtakos. Kokie butų pagrindiniai jūsų žingsniai? Greičiausiai sudarytumėte „priešų“ sąrašą, pasistengtumėte infiltruoti savo agentus į svarbiausius organizacijos sprendimų priėmimo organus ir dėtumėte pastangas sukompromituoti savo oponentus. Panašių principų ir laikėsi konspiratoriai.

Sudarę „priešų“ sąrašą, kuris apėmė aktyvius redaktorius, rašančius nepatogiomis Lenkijai istorinėmis ir politinėmis temomis, ir praminę savo oponentus „Karteliu“, konspiratoriai ėmėsi aktyvių priemonių diskredituoti šiuos rektorius. „Slaptojo“ sąrašo dalyvių veiksmai šokiruojantys – nuo nesibaigiančių pastangų, kad oponentai butų nušalinti nuo tam tikrų temų rašymo, apkaltinant būtais ir nebūtais nusižengimais, iki pasiūlymų įskųsti oponentą specialiosiomis tarnybomis.

Beje, tokiais veiksmais konspiratoriai neapsiribojo. Norėdami įtvirtinti savo pozicijas, „slaptosios“ grupės aktyvistai aktyviai rengėsi infiltruoti savo patikimus asmenis, į svarbiausius „Vikipedijos“ organus, siekiant gauti vartotojų IP bei MAC duomenų tikrintojų status. Turėdami saviškį tokioje pozicijoje, nacionalistai lengvai galėtų nustatyti savo oponentų gyvenamąją vietą (pagal prisijungimo IP duomenis), o turėdami tokią informaciją oponentų persekiojimas realiame gyvenime neabejotinai palengvėtų.

Lietuvių-lenkų santykiai internetinėje realybėje

Juodajame sąmokslininkų sąraše atsidūrė ir elektronines enciklopedijos vartotojai iš Lietuvos. Įžeidžiančios žinutes, nukreiptos tiek prieš pavienius vartotojus iš Lietuvos, tiek prieš lietuvius apskritai pribloškia, bet nestebina, nes net ir viešuose „Vikipedijos“ diskusijose radikalių požiūrių vartotojai drąsiai bei atvirai reiškia savo nuomonę. „Vikipedijos“ puslapiuose galima rasti visko – nuo pašaipų iš lietuviškų pavardžių darybos iki „netradicinių“ istorijos interpretacijų.

Lenkų nacionalistams nekyla abejonių, kad Simonas Daukantas joks ne žemaitis, o gryniausias lenkas – Szymon Dowkont, o anonimas, pasislėpęs po „Halibutt“ slapyvardžiu, postringauja, kad „Wilno“ su Lietuvos istorija nieko bendro neturi ir neturėjo, o galiausiai pareiškia, kad 1991 metais Lietuva įvykdė Vilniaus krašto aneksiją. Taip, taip jūs gerai perskaitėte – 1991 metais lietuviai drąsiai stodami prieš sovietų tankus, vykdė ne ką kitą, o Vilniaus krašto aneksiją.

Vargu ar po tokių pareiškimų ką nors nustebintų lenkų „nuosaikus“ pareiškimas, kad Dubingių žudynėse Armijos Krajovos išžudyti lietuvių mažamečiai vaikai galiausiai buvo „vaikai kariai“, ar prie Panerių žudynių aktyviai prisidėjusių tautiečių lenkų vaidmuo niekinis, juk lietuviai vis tiek yra kalti dėl visko.

Tiesa, „slaptoji“ korespondencija atskleidžia, kad lenkų nacionalistai ieškojo suartėjimo kelių su lietuvių redaktoriais. Kaip vienas iš optimaliausių būdų – sukiršinti lietuvių ir rusų redaktorius, dėl prieštaringos sovietų sąjungos istorijos. Atrodo, kad lenkams šis „novatoriškas“ suartėjimo būdas neišdegė. Bent kol kas.

Lietuvių redaktorių stygius

Nors angliškoje „Vikipedijoje“ tikrai galima rasti aukšto lygio straipsnių susijusių su Lietuva: Act of Independence of Lithuania (Lietuvos Nepriklausomybės Aktas); History of Lithuania (1219–1295) (Lietuvos istorija 1219-1295); Kaunas Fortress (Kauno tvirtovė) ir kt., deja, tai tik vieni iš nedaugelio, kurie dar nėra paliesti įvairių šovinistinių grupių. Aukšto lygio straipsnio parašymas tai tik mažas žingsnis, didžiausias iššūkis – apsaugoti neutralią straipsnio versiją. Nors formaliai angliškos „Vikipedijos“ taisyklėse numato argumentų kalbos viršenybę, nesunku suprasti, kad susidūrus su ginčytina istorijos interpretacija „laimi“ ta versija kuri turi didžiausią redaktorių palaikymą.

Peržiūrėjus angliškos „Vikipedijos“ Lietuvos projektą, aktyviems lietuvių redaktoriams, rašantiems Lietuvos temomis, suskaičiuoti nereikia net visų vienos rankų pirštų. Ironiška, kad tų pačių radikalių lenkų nacionalistų, „dalyvaujančių“ Lietuvos projekte, skaičius gerokai didesnis už pačius lietuvius. Tad lietuvių balsas, ginčytinose temose lieka neišgirstas. Todėl ir laisvai plėtojamos fantastiškos teorijos įvairiuose „enciklopediniuose“ straipsniuose apie įvykdytą vokiečių-lietuvių Vilniaus krašto „okupaciją“ 1941 m., ar atsilikusius lietuvius barbarus kovojusius Žalgirio mūšyje.

Kas lemia tokį lietuvių pasyvumą? Juk angliškos „Vikipedijos“ įtaka ir informacijos sklaida nekelia abejonių – tai vienas pagrindinių informacijos šaltinių. Tad jos svarba neabejotina, norit pristatyti neiškraipytą Lietuvos istoriją, kultūrą, žmones. Juk atrodytų, kad susipratusiems tautiečiams turėtų rūpėti kas rašoma apie jų gimtąją šalį.

Ar čia tik nebus kaltas tas apgaulingas įsitikinimas, kad kažkas kitas už mus padarys tuos darbus? Kaip netolima praeitis rodo – ne, nepadarys. Tad dabar pats laikas pasiraitoti rankoves, registruotis angliškoje „Vikipedijoje“ ir pradėti redaguoti straipsnius!

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.