Mirusiojo artimieji ar tie, kurie rūpinasi laidojimo apeigomis, dažnai klausia kunigo, kas pigiau laidoja ir gražiai patarnauja apeigose? Kunigai pataria kreiptis į tuos, kam laidotuvės - ne verslas o žmogiškas patarnavimas velioniui ir jo artimiesiems.
Ir aš noriu patarti - pasirinkite tuos, kurie jūsų gražius pageidavimus išpildytų.
Deja, kaip dažnai tenka matyti, kaip mirusiojo karstas nešamas tarp kojų pasinaudojant karsto rankenomis, kurios skirtos transportavimui. Skuba įleisti į duobę, kai būna norinčiųjų atiduoti paskutinę pagarbą.
Nesiorientuoja nei laidotuvių namų vadovai, nei patarnautojai, kai būna iškilių asmenų laidotuvės su ordinais, medaliais, garbės sargyba, valstybine vėliava.
Gal laidotuvių namai ir turi kažkokias instrukcijas, bet nesiima iniciatyvos ir matosi, kaip kunigas rikiuoja, aiškina, arba susikuklinęs pasitraukia, kad kur nors savo vietą surastų gedulingoje procesijoje.
Dažnai būna, kad nešamas kryžius apstatomas vaikais ar paauglėmis, kurios eidamos kolonos priekyje vis „glosto“ ir taip vėjo glostomą trumpą sijonėlį. Kaip žinia, kryžius turi savo išskirtinę reikšmę, jeigu toks nešamas, ir todėl jis nešamas priekyje ir neapstatomas nereikalingais prie kryžiaus asmenimis.
Mažiems vaikams nepaaiškinus skubiai įduodama nešti velionio ar velionės nuotrauka, o vaikai nežino, ką su ja daryti, kur stoti, kaip nešti, nes visi skuba.
O laidotuvių neatkartosi...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
