Vieno sekmadienio vakarą, apie 23 val., sūnus grįžinėjo į Alytų iš Kauno. Sustojo Balbieriškio Nemuno atodangos aikštelėje, kuri yra mėgstama pravažiuojančiųjų ir šiaip gamtą mylinčių žmonių. Sustojus aikštelėje prisistatė šunelis – alkanas, sušalęs. Kadangi visa šeima esame gyvūnų mylėtojai ir globėjai, sūnus pamaitino tą paklaidintą šunelį kuo turėjo.
Šuo tikrai buvo paklaidintas, nes iš jo elgsenos ir bendravimo su žmonėmis matėsi, jog jis augintas namuose, buvo vežiojamas automobilyje, nes net nekviestas įšoko ir susirangė sūnui prie kojų.
Dar ilgai sūnus laukė, gal iš kur nors atsiras ir šunelio šeimininkas, deja. Sūnus paskambino man ir klausė, ką daryti tokiu atveju, kadangi buvo vėlus laikas. Mano atsakymas buvo vienareikšmis – „Tik nepalikit vieno lauke nakčiai“.
Grįžęs į Alytų sūnus iš karto šunelį užvežė man į butą. Pamaitinau ir priglaudžiau nakčiai su mintimi, kad kitą rytą nuvešim į Alytaus gyvūnų globos namus „Nuaras“ ir priduosim, kadangi šunelis, kaip matėsi, yra veislinis ir gana didelis.
Ryte paskambinau į globos namus ir papasakojau situaciją, bet sulaukiau atsakymo: „Jeigu atvešit šunį patys, reikės mokėti 30-150 litų už priėmimą“. Nepatikėję tuo, kad už svetimą šunelį, kurį išgelbėjom nuo šalčio ir bado, dar reikės mokėti kažkokį mokestį, nuvažiavome pasiaiškinti vietoje. Atsakymo sulaukėme tokio paties, kaip ir telefonu, tik dar buvome apibarti, kodėl mes tą šunį priglaudėm, esą tokių valkataujančių šunų pilnas miestas ir jie niekam nereikalingi. Esą paimami tik tie, kurie baugina ar užpuldinėja praeivius.
Mums buvo pasiūlyta nuvežti ir palikti šunį ten, iš kur paėmėm ir nesukti galvos dėl svetimų augintinių.
„Nuarui“ pasakiau, kad tuomet šunį vežu prie savo namo, paleidžiu ir iškviečiu jūsų tarnybą, nes jis yra gana didelis šuo, kad paimtumėt ir jis, kitu atveju, tikrai kels grėsmę praeiviams. Tačiau buvome perspėti, kad tokiu atveju susimokėsim tūkstantines baudas už paleistą ir neprižiūrimą šunį.
Nustėrau – bet juk šuo ne mano, kokios dar baudos, kokia nepriežiūra?! Atsakymas buvo vienas: „Vežkit šunį atgal, iš kur paėmėt, ir paleiskit, tegul jis ten ir nudvesia“. Kitos išeities nematėme, kaip tik vežti jį atgal į Balbieriškį ir pakeliui bandyti ieškoti pagalbos šiam mielam keturkojui.
Paskambinome Balbieriškio miestelio seniūnui ir klausėme, ką daryti tokiu atveju... Dėkojam seniūnui už supratingumą – jis mus suprato, bet padėti atsisakė, nes buvo išvykęs į šventinį renginį.
Tuomet paskambinome Prienų policijos budinčiam pareigūnui: atsiliepė maloni moteris ir pažadėjo kuo nors padėti. Važiuodami dar bandėme skambinti į Marijampolės gyvūnų prieglaudą, su kuria Balbieriškio seniūnas sudaręs sutartį, bet buvo šventinė diena, ir mobiliuoju telefonu niekas nepanoro su mumis bendrauti.
Nuvykę atgal į tą vietą, iš kur buvo paimtas šunelis, dar kartą paskambinome Prienų policijos budinčiam pareigūnui, kad mes jau vietoje ir sulaukėm teigiamo atsakymo – Balbieriškio seniūnas atsiunčia žmogų, kuris iki rytojaus priglaus tą vargšą šunelį, o dar kitą dieną atvyks iš Marijampolės gyvūnų globos namų darbuotojai ir jį paims. Netrukus atėjo vyriškis, kuris prižadėjo nepalikti likimo valiai šio gražaus ir mielo šunelio.
Gal kažkam ši istorija pasirodys juokinga, bet man ji buvo graudi, nes mačiau abejingus žmonių veidus, girdėjau šaltus ir bereikšmius žodžius, priekaištus, kad tu stengiesi išgelbėti kažkieno paliktą ir mirčiai pasmerktą keturkojį draugą...
Atlikau pilietinę pareigą, žmogaus pareigą padėti ir pasirūpinti beglobiu gyvūnu, bet buvau Alytaus „Nuaro“ darbuotojų nesuprasta ir atstumta. Paskambinusi į „SOS gyvūnai“ organizaciją Vilniuje išgirdau, kad kiekvieni gyvūnų globos namai turi savo įstatymus ir tokių bendrų, ginančių šiuos gyvūnėlius, įstatymų nėra.
Aš manau, kad tokių situacijų Lietuvoje yra daug ir man kyla klausimas: kodėl organizacijos, žmonės, kurie dirba šį darbą, kuriuos išlaikome mes, mokesčių mokėtojai, taip abejingai žiūri į iškilusias problemas. Juk gyvūnas nekaltas, kad jo atsisakė šeimininkas, kad jis tapo jam nebereikalingas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
