Tarkim, kad rašantis neapykantos kupinus komentarus yra vidutinio amžiaus lietuvis, išsilavinęs heteroseksualus (arba bent tai viešai aršiai deklaruojantis) vyriškis. Kadangi lietuviai vyrai visi gražūs (bent jau taip apie save mano šio tipo asmenys), pavadinkim jį – gražuliu. Manau, visi žinome ne vieną tokio tipo atstovą. O vieną arba keletą nuolat šmėkščiojančių viešoje erdvėje - tai jau tikrai. Todėl kokį vaizdinį susikursit vaizduotėje, tai kiekvieno skaitytojo reikalas. Bent jau aš turiu, ir turiu jį konkretų.
Kodėl apie jį turėtume kabėti? Ogi todėl, kad taip, kaip Lietuva buvo paskutinė pagoniška valstybė Europoje, taip panašu bus ir vienas paskutinių homofobijos bastionų šiuolaikinėje Europoje. Tačiau visuomenei darantis vis modernesnei, kosmopolitiškai ir tolerantiškai, tokių individų populiacija turėtų sparčiai mažėti. Manau, procesas jau prasidėję ir nesustabdomas. Todėl sakau ir net rėkiu – apsaugokim gražulį! Išsaugokim bent keletą jų ateinančioms kartoms! Neleiskim jiems išnykt, kaip išnyko mamutai ar siaminiai gaidukai.
Todėl Lietuva turėtų nedelsdama kreiptis UNESCO su prašymu pripažinti gražulį nematerialaus paveldo šedevru. Tiesa tam jis turėtų atitikti 6 kriterijus ir turi būti:
- išskirtinės reikšmės žmogaus kūrybos šedevras;
- konkrečios bendruomenės kultūrinė arba istorinė tradicija;
- neatsiejama ir ypatingai svarbi konkrečios bendruomenės kultūrinės tapatybės dalis;
- išsiskiria atlikimo meistriškumu;
- išskirtinai svarbus gyvos kultūrinės tradicijos įrodymas;
- dėl nepakankamų apsaugos priemonių, urbanizacijos, sparčių visuomenės transformacijų ar akultūracijos sąlygojamos staigios kaitos procesų vertybei gresia išnykimo pavojus.
Neabejotinai gražulis visus juos atitinka, ypatingai nepaneigiamas jo atlikimo meistriškumas. Todėl imkimės neatidėliotinų veiksmų gražulių populiacijos išsaugojimui!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
