Neapykanta homoseksualams rodo žmogaus teisių nesuvokimą? Tradiciškai Vakarų kultūroje homoseksualūs veiksmai būdavo smerkiami bei baudžiami. Nors daugelyje šalių teisės aktai gina homoseksualų teises, lesbietės ir gėjai iki šiol dažnai susiduria su nusistovėjusia diskriminacija, kartais peraugančia į atvirą priešiškumą, pažeminimą ir fizinį smurtą. Seksualinė orientacija dažnai apibrėžiama kaip asmens emocinis, romantiškas ar seksualinis potraukis kitam asmeniui. Suprantama, tai sudėtingas įvairiapusis jausmas, galutinai susiformuojantis asmens lytinio brendimo metu ir suaugus nebegali pasikeisti. Šiuolaikinis mokslas homoseksualumo ar biseksualumo nebelaiko nei liga, nei iškrypimu. Visos trys seksualinės orientacijos yra natūralios, todėl turi būti pripažįstamos ir suprantamos. Pasak Zigmundo Froido, „homoseksualumas tikrai nėra privalumas, tačiau jo nereikia gėdytis, tai nėra yda ar degradacija“. Z.Froido žodžiai puikiai tinka ir šiandien. Būti homoseksualu net ir XXI amžiaus visuomenėje “nėra privalumas”. Seksualinės mažumos yra viena iš labiausiai be pagrindo nukenčiančių ir į socialinę atskirtį patenkančių asmenų grupių.
Seksualinių mažumų socialinę padėtį Lietuvoje dar labiau komplikuoja tai, kad homoseksualumas dažnai neskiriamas nuo pedofilijos. Tuo tarpu kitose Vakarų šalyse homoseksualų poroms sudaromos sąlygos sudaryti santuoką, auginti vaikus. Tačiau kai kuriose šalyse įsivaikinti homoseksualiems asmenims užkertamas kelias įsivaikinti, nustatant santuokos reikalavimą ir nesudarant jokių galimybių registruoti tos pačios lyties poras arba tiksliai nurodant, kad tokios poros teisės įsivaikinti neturi.
Kai kuriose šalyse homoseksualai gali įsivaikinti pavieniui arba poromis. 2008 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad draudimas įsivaikinti vienam asmeniui dėl jo orientacijos yra diskriminacinis. Pavyzdžiui, Belgijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose kitose šalyse homoseksualioms poroms prieinamas dirbtinis apvaisinimas. Nepaisant to, kad homoseksualų tėvystė įvairiose šalyse sukelia daug diskusijų. Pavyzdžiui, ar homoseksualūs tėvai tinkami auginti vaikus. Teigiama, jog homoseksualai yra nevaisingi dėl savo gyvenimo būdo, negali natūraliai susilaukti vaikų, todėl ir negali jų auginti. Teigiama, jog homoseksualų gyvenimo būdas yra hedonistinis, todėl taip pat netinka vaikams auginti. Pasak kritikų, heteroseksualiose šeimose, perduodami lyčių modeliai, kuriais remiantis vystosi vaiko psichika ir bendravimo įgūdžiai, o kadangi homoseksualias poras sudaro tik vienos lyties asmenys, lyčių modelių jie perduoti negali.
Kritikų nuomone, jei vaikai augs homoseksualiose šeimose, jie patirs neapykantą ir patyčias. Tačiau tyrimuose nustatyta, kad vaiko vystymuisi įtakos turi ne tėvų orientacija, lytis, seksualumas ar šeimyninė padėtis, o auklėjimo kokybė, psichologinė tėvų gerovė, teigiami santykiai šeimoje, santykių harmonija tarp tėvų.
Apie 1990 m. buvo nustatyta, kad vaikai ir paaugliai gali lygiai taip pat gerai augti tiek tradicinėse, tiek netradicinėse šeimose. Tyrimai taip pat rodo, kad homoseksualūs tėvai niekuo nenusileidžia heteroseksualioms poroms. Tyrimai rodo, kad vaikai nepatiria jokios rizikos augdami homoseksualių tėvų šeimose. Pasak tyrėjų, tėvų lytis neturi įtakos vaiko gerovei. Vaikai lyčių modelių gali išmokti iš gausių šaltinių visuomenėje. Vadovaujantis pagrįsta nuomone, kad homoseksualumas ar biseksualumas yra natūrali, įgimta ir nepakeičiama asmens savybė, iškyla klausimas – kaip teisiškai apsaugoti šių asmenų teisėtus interesus? Jei homoseksualūs santykiai traktuojami kaip normalūs dviejų žmonių santykiai ar jiems turi būti taikoma tokia pati teisinė apsauga kaip ir heteroseksualiems santykiams?
Pavyzdžiui, ar gali homoseksualios poros teisiškai įforminti savo santykius? Žinant visuomenėse įsišaknijusius mitus ir stereotipus, suprantama, kad ne visur drąsiai bandoma ieškoti atsakymų. Iki pat 1997 m Europos Sąjungos teisės nuostatose nebuvo įtvirtinta asmenų apsauga nuo diskriminavimo dėl seksualinės orientacijos. Siekiant visos visuomenės gerovės, kuri priklauso nuo kiekvieno žmogaus gerovės, saugumo ir jaučiamos pagarbos jausmo, būtina garantuoti lygias teises visiems, tame tarpe ir homoseksualams. Vadovaujantis demokratinėmis vertybėmis, negalima toleruoti bet kokios formos diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos. Darbo užmokestis, tos pačios darbo laiko sąlygos ir karjeros perspektyvos, galėjimo-negalėjimo kurti šeimą, neturėtų priklausyti nuo žmogaus kilmės, seksualinės orientacijos, tapatybės, negalios ar lyties.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
