Ir vaikų gydytojas (tuomet dar nebuvo šeimos gydytojų), ir net dvi pulmonologės nuolat diagnozuodavo astmą, gerklės uždegimus. Tik po penkerių metų su sūnumi nuvykome į Vilniaus alergologijos centrą, kur pirmoji sutikta laborantė nustatė, jog jokios astmos jam nėra.
Kosulys sūnų kamuodavo, kai jis atsiguldavo, nes neužsidarydavo stemplė. Tereikėjo atsigulti aukščiau pakėlus galvą, ir kosulys liovėsi.
Penkerių metų gydymo padariniai - visam gyvenimui sugadintos kepenys, nuolatinis nuovargis, silpnumas.
Prisimenu, kad kai kurios gydytojos taip pat laikė mane kaprizinga, nežinia ko norinčia mamyte. Pamoką išmokau, bet pavėluotai: reikia kuo nuodugniau pas kuo įvairesnius specialistus ir labai atkakliai ieškoti atsakymų dėl savo artimųjų negalavimų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
