Tuo labiau kad Kauno gatvių klausimas akivaizdžiai ir neadekvačiai naudojamas politikavimui, ypač tų, kurie turi daug pinigų nesąžiningai politikuojant bandyti susigrąžinti įtaką. Tačiau nenuleidau rankų, paprašiau, kad parašytų mano padėjėja Aušra Eidukaitytė. Jai labiau pasisekė – Viktoras Sakalauskas po keleto dienų jai atsiliepė, net telefono numerį atsiuntė.
Apsidžiaugėme, kad išsiaiškinsime problemas. Nors ir po ilgų įkalbinėjimų, V.Sakalauskas sutiko susitikti. Deja, numatytą dieną pranešė, kad dėl šeimyninių aplinkybių šiandien ateiti negali. Ką gi, beliko ir toliau per žiniasklaidą bendrauti.
Ką būčiau pasakiusi V. Sakalauskui?
Visų pirma, kad nė vieno pažado nepamiršau, kad mano pažadas buvo susijęs su Seimo nario, o ne su savivaldybės Tarybos nario pareigomis. Prieš rinkimus sakiau, kad ne tik Kauno, bet ir kitų didžiųjų miestų gatvių, privažiavimų prie daugiabučių problemos neišspręsime, jei sovietinio asfalto nepakeisime nauju su atitinkamai paklotais pagrindais. Tam reikia mažų mažiausiai iš esmės pakeisti Kelių fondo lėšų paskirstymą, atstatyti bent jau dalinį proporcingumą, miestų gatvėms skiriant bent iki 40 proc. jame sukaupiamų lėšų.
Priminsiu, kad šiuo metu net 80 proc. šio fondo lėšų skiriama viskam, tik ne miestams. Matau brangiai asfaltuojamus žvyrkelius, kur per savaitę tepravažiuoja kelios dešimtys mašinų arba milijonus, investuojamus į tunelį prie sudegusio Bajorkiemio.
Mes jau pavasario sesijoje pateikėme atitinkamas įstatymo pataisas, dėl kurių ir pasisakiau, ir balsavau. Seimo Statutas reikalauja, kad su biudžeto perskirstymu susiję projektai būtų apsvarstyti Vyriausybėje. Deja, jos išvada – neigiama. Dabar belieka laukti, kada Seimo vadovybė teiks projektą svarstymui ir nebijos balsuoti prieš Algirdo Butkevičiaus vyriausybės valią nepadėti miestams. Kviečiu ir V.Sakalauską, ir kitus miestuose gyvenančius žmones būti aktyviais, kreiptis laiškais į Seimo narius, kad jie pritartų pateiktam projektui.
Dar geriau būtų, jei, svarstydama lėšų panaudojimą iš naujosios ES perspektyvos nuo 2014 metų, Seimo dauguma miestų gatvių sutvarkymą įtrauktų į prioritetus su atskira programa, panašia į tą, kuri dabar yra daugiabučių renovavimui. Jokia savivaldybė artimiausiu metu iš esmės sutvarkyti savo gatvių be ES paramos negalės, jos ir toliau bus priverstos kasmet leisti milijonus neišvengiamoms duobėms pavasarį lopyti.
Pokalbyje su V.Sakalausku būčiau jam paaiškinusi, kad Kaune yra 970 km gatvių. Iš esmės tiek pat, kiek Vilniuje. Noriu priminti, kad Vilniui vien dėl ES pirmininkavimo Kelių direkcija papildomai paskyrė 16 mln. litų, t.y. padvigubino gaunamas lėšas, tuo tarpu Kaunas turi tenkintis skurdžiais 11 mln. litų kasmet.
Laiško autoriaus taip pat būčiau paklaususi, ar jis žino, kad 1 km gatvės rekonstrukcijos kainuoja apie milijoną Lt? Iš Kaune surenkamų 200 mln. litų akcizų už sunaudotus degalus savivaldybė gauna vos 10 mln. litų. Finansų ministerija prie visų ministrų kategoriškai atsisako perskirstyti ir šitas proporcijas. Taigi, tų pinigų užtenka vos 10 km gatvių kapitaliai tvarkyti, jei skirtum visus šiuos pinigus, o juk lėšų reikia ir duobėms lyginti.
Taigi, paskaičiuokite patys, kiek metų reikėtų Kaunui, nelopant duobių, rekonstruoti iš esmės visus 970 km? Kauno miesto savivaldybė biudžeto sąskaita ir taip jau skolinosi gatvėms tvarkyti apie 30 mln. litų.
A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija reikia džiaugtis, o ne rypauti dėl jos. Panemunės tilto ekspertizė parodė, kad juo naudotis nebebuvo galima, nes būklė avarinė, ar reikėjo laukti nelaimės? Dabar darbai vyksta, savivaldybė skiria savo dalį lėšų, o socialdemokratų vyriausybė, matyt, keršydama kauniečiams, kad jie nebalsuoja už šią partiją, visaip atsikalbinėja skirti reikalingas lėšas. Dirbdama Andriaus Kubiliaus vyriausybėje mačiau, kad politinės aplinkybės niekada nebuvo argumentu sprendžiant tiltų ar kitų objektų statybos klausimus. Nepolitikavome, kai reikėjo skirti lėšas Druskininkų ir Alytaus tiltams užbaigti.
Nesutinku, kai Laisvės alėjos rekonstrukcija priešpastatoma gatvių lopymui. Mano žiniomis, Laisvės alėjos klausimas bus sprendžiamas iš naujos ES perspektyvos lėšų ir ji laukia savo eilės.
Apie Žaliakalnį. Šiais metais buvo suremontuotos kelios gatvių atkarpos prie Žaliakalnio turgaus, kur judėjimas didžiausias, kapitaliai sutvarkyti Parodos kalnas ir Aušros gatvės, grindžiamas grindinys prie Prisikėlimo bažnyčios, toliau tvarkoma M.Petrausko gatvė, kitais metais – Savanorių prospekto įkalnė. Žaliakalnio seniūniją miesto taryba patvirtino integruota teritorija, tai leis tikėtis žymiai daugiau investicijų vėlgi iš tos pačios naujos ES perspektyvos. Šiuose naujuose planuose daugiausia dėmesio yra numatyta gatvių ir parkų infrastruktūrai.
Dar V.Sakalauskui būčiau papasakojusi apie savo darbą Seime. Nesu Moterų grupės aktyvistė, nors formaliai, kaip ir visos į Seimą išrinktos moterys, esu ten įrašyta.
Draugystės grupės su kitomis valstybėmis taip pat nėra joks prioritetas, kažkodėl tokį šabloninį formalų mūsų veiklos sąrašą teikia Seimo kanceliarija.
Darbas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, NATO Parlamentinėje asamblėjoje – taip, čia svarbu. Nežinau, kodėl V.Sakalauskui tokį skepsį sukelia NATO. Už mane balsavusiems kauniečiams, žinau, tai yra labai svarbu. Jie yra gerai informuoti, kokioje srityje dirbu, už kokias sritis atsakingi Seimo nariai, o ką veikia savivaldybės.
Beje, jei jau V.Sakalauskas nenori susitikti su manimi, rekomenduoju jam nueiti pas Žaliakalnio seniūną Bronių Girdauską, kuris puikiai žino atsakymus į visus klausimus, susijusius su jo seniūnija. Jis gyventojus priima antradieniais 14-16 val., o penktadieniais 09-11 val. Atšauktame susitikime seniūnas, beje, taip pat planavo dalyvauti.
Galiu tik pakartoti tai, ką sakiau ir rašiau prieš rinkimus – vienas didžiausių iššūkių Žaliakalnyje yra nesutvarkytos gatvės ir kad tam reikia padidinti iš nacionalinio biudžeto, iš ES gaunamos paramos dalį miestų gatvėms tvarkyti, o ne vien viską nukreipti į autostradas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, galima pasimokyti iš lenkų dėl finansavimo proporcingumo ir kokį rezultatą tai davė.
Surėmę pečius turime siekti esminių pokyčių. Duobių lopymas yra labai laikinas ir, beje, brangus reikalas.
Prie savo laiško pridedu informatyvų paveikslą, kuriame parodyta, kodėl Kauno gatvės šiandien tokios. Gali būti, kad sovietmečiu tiesiant gatves Kaune, čia gruntas buvo patiestas ypač plonai. Paveikslėlyje su Jonavos gatve tai labai aiškiai matosi.
Kiek žinau, p. Viktoras yra jau pensininkas, tad prisimena, kur valdiškas žvyras, skalda ir kitos statybinės medžiagos sovietmečiu paprastai nukeliaudavo.
Pasinaudodama proga, noriu priminti visiems mano koordinates tikrai turintiems Žaliakalnio rinkėjams, kad galite rašyti adresu rasa.jukneviciene@lrs.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
