Po 2012 metų Seimo rinkimų Lietuvos progresas ir geresnė piliečių ateitis tapo nebe valstybiniu prioritetu, kurio tęstinumu dabar rūpinasi dalis Seimo opozicijos (TS-LKD, LLS), prezidentė, dalis žymių apžvalgininkų, visuomenininkų, aktyvių piliečių ir sėkmingų verslo lyderių. Tačiau Seimo opozicija neturi daug svertų lemti valdančiųjų veiksmus, kuriems, atrodo, nelabai rūpi ir jų antivalstybinių veiksmų viešinimas ir visai nerūpi valstybės ir jos piliečių gerovė.
Šioje atšiaurioje Lietuvai aplinkoje Dalia Grybauskaitė yra žmogus, kuriuo pasitiki didžioji dauguma valstybės piliečių. Tai parama, kuri turi tapti atsvara Vyriausybei, norinčiai sugriauti Lietuvos progresą, ateitį, sugniuždyti mąstančius jos piliečius. Prezidentė padarė šiokių tokių klaidų, bet tai neturi nieko panašaus į dabartinę Vyriausybę, kurios visos veiklos esmė „įsisavinti“ ES lėšas, sugriauti Lietuvos valstybingumo pamatus ir iki galo patenkinti savo pašalpinį ir ne tik elektoratą bei Kremlių, žlugdant strateginius valstybės projektus.
„Darbiečiai“ lenda į visas struktūras valdančias ES fondų lėšas, socialdemokratai baigia išguiti visus gerai dirbančius valstybinių įmonių ir agentūrų vadovus, kad sukištų savus ir pasisavintų pelnus. Jau šiais metais puikiai matome iš 700 mln. VVĮ dividendų prie Dainiaus Kreivio ir Rimanto Žyliaus liko tik 90 mln. prie Birutės Vėsaitės ir Evaldo Gusto, nors buvo stebimas ekonomikos augimas, tikiu, kad kitais metais jau bus minus 100 milijonų.
Rytas Staselis ir Milda Dargužaitė perspėjo, kad B.Vėsaitės pasitraukimas iš posto nesumažino jos noro toliau griauti ne tik „Verslios Lietuvos“ struktūrą, bet ir „Investuok Lietuvoje“. Tokie odioziniai tipai kaip Remigijus Žemaitaitis, tai – kažkokios Lietuvą ištikusios mentaliteto krizės produktas, kurių daugėja gilėjant tai krizei.
Ne ką mažiau uoliai imamasi ir istorinės atminties griovimo, Bronius Bradauskas, kaišiadorietis, Algirdo M.Brazausko kraštietis, ir Loreta Graužinienė, kurie atvirai tyčiojasi iš Lietuvos, nurodydami, kuri mūsų valstybės istorijos dalis maloni kaimynams, o kuri ne.
Jei Sausio 13-oji gali supykdyti Rusijos delegatus, tai gal, siekiant juos pamaloninti, reikėjo atkurti kokį vieną kolūkį ir nuvežti ten tą jautrią delegaciją, skambant „Liube“ hitams? Anot Rasos Juknevičienės, tokie komunistų veiksmai nėra nekalti, jie yra gerai suplanuoti ir naudojami savo elektorato tenkinimui bei komandų iš Kremliaus vykdymui.
Juk matant tokius komisijų vadovus kaip A.Skardžius, turbūt mažai kam iš mąstančiųjų kyla klausimų, ar jis yra valdomas ir kokia jo misija, greičiau kyla klausimas kaip tokie dalykai gali vykti 23-ius nepriklausomus metus skaičiuojančioje valstybėje? Pas mus vyksta ir daugiau sunkiai paaiškinamų reiškinių. Staiga violetiniai ir antiskalūnininkai tapo turtuoliais, galinčiais leisti reklamuoti savo idėjas kur nori ir kiek nori, nors tai kainuoja dešimtis ar šimtus tūkstančių litų.
Žygaitiškiams ir ekspertams.eu tai neatrodo problema – pinigų jiems aukoja „geri žmonės“. Daug tokių gerų žmonių ir jų minčių mums rodė PBK, tačiau piktieji lietuviai sutrypė „gerų“ žmonių norus savaip informuoti ir interpretuoti Lietuvos istoriją.
Premjeras Algirdas Butkevičius dažnai vadinamas neįgaliu, nieko nesugebančiu politiku, tačiau turinčiu menamą palaikymą visuomenėje. Mano manymu, ir šis neįgalumas yra palaikomas ir skirtas ypatingai, šiuo metu vykdomai, Lietuvos progreso griovimo politikai, kur kvailas veidas maskuoja rimtus strateginius sprendimus, skirtus numarinti Lietuvos pasiekimus ir siekius kaip VAE, skalūnų dujos, SGD terminalas, BEMIP ir t.t.
Jei premjero patarėja Jūratė Juozaitienė žinojo receptą, kaip išvaryti iš Lietuvos „Chevron“, o premjeras žiniasklaidai aiškina, kad jei paaiškės, kad tai tiesa, nubaus savo patarėją, tai jau savotiškas absurdo dugnas – premjeras nežino, kokią politiką vykdo jo komanda!?
Socialdemokratų elektoratui tai atrodo svarus argumentas ir teisingas premjero požiūris, bet tikiu, kad visiems mąstantiems aišku, jog išvaryti „Chevron“ tai – paties premjero ir kitų įtakingų socialdemokratų siekis.
Kartais pagalvoju, kas liks iš tos Lietuvos po dar likusių trijų metų dabartinės Seimo daugumos valdymo? Ar tai jau yra blogiausia, ką kada nors turėjome Seime, ar dar gali būti blogiau. Kaip rašo Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, tauta bunda, kaip ir politinis elitas, keičiasi jaunosios kartos požiūris, todėl tikiuosi, kad tokios situacijos, kokią turime dabar nereikės ilgai stebėti ir ji ims sparčiau keistis.
Ir tikiuosi, kad tie senieji komunistai kaip galima greičiau apleis savo pozicijas, o Lietuvos progresas, nors ir kiek pristabdytas, greitai vėl įsibėgės!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
