Jokie tyrimai ir mėginių rezultatai nerodė ligos, galų gale ginekologė paskyrė valymą, nusiuntė į ligoninę, ir nežinau – ar gydytoja taip nieko nesupranta ir tikrai nematė jau pažengusios ligos, ar nenorėjo prisipažinti, kad jau vėlu.
Ligoninėje (ačiū Dievui) daktarai pamatė, kad kažkas blogai, pasakė, kad apie valymą negali būti jokios kalbos. Paėmė biopsiją, ir atsakymas buvo sukrečiantis – vėžys. Žinoma, neįmanoma apsakyti, koks tai buvo sukrėtimas, skausmas, neviltis, liūdesys.
Pikčiausia tai, kad ligoninės gydytojas dar išbarė mamą, kodėl tiek laiko laukta, uždelsta, nors ji kiekvienais metais tikrindavosi sveikatą.
Paskui – ligoninė, chemoterapija, spindulinis gydymas, kova su liga.
Dabar gyvename tikėjimu ir laukimu, kad viskas bus gerai. Susitaikėme su mintimi, kad ligos ir likimo nepasirinksi, tenka gyventi ir kovoti.
Vienintelis klausimas – ar gydytojai tokie nekompetentingi, kad laiku nepastebi ligos, nors atlieka tyrimus, ar nenori pastebėti? Kad ir kokios tos priežastys bebūtų, jos kainuoja žmogaus ateitį.
Tad, moterys, saugokite savo sveikatą, tikrinkitės, nesvarbu, kokie negalavimai jus kamuotų, nepasitikėkite vienu daktaru, kreipkitės į kitus specialistus dėl tikslesnių tyrimų, kad užbėgtumėte ligai už akių ir jūs – o ne klastinga ir pikta liga – laimėtumėte kovą už gyvenimą!
***
Agnė Zuokienė, projekto „Nedelsk“ iniciatorė:
„Pacientės dukra iškėlė labai svarbų klausimą – apie teisę į antrą nuomonę.
Dar vienas konkretus pavyzdys. Vidutinio amžiaus moteris šeimos gydytojui skundžiasi, kad dažnėja nuotaikų kaita, pasakoja, jog mama turėjo problemų su skydliauke ir prašo siuntimo išsitirti pas endokrinologą. Šis randa mazgelių, pasiūlo pasidaryti papildomus kraujo tyrimus. Kraujo tyrimai rodo, kad viskas normalu. Endokrinologas nemato problemų ir siūlo grįžti po pusmečio.
Moteriai lieka neramu. Po pusmečio ji gali vėl kreiptis į tą patį endokrinologą, gali rinktis kitą – bet tik po pusmečio... Štai tokia realybė mūsų gyvenime dėl antros nuomonės... Kaip bebūtų – šeimos gydytoją ir ginekologą, jei juo nepasitikime, galime keisti. Tikėtina, kad „Bendraukime“ aprašytos situacijos pacientė būtų laimėjusi pasirinkdama kitą ginekologą.
Pateiksiu dar vieną pavyzdį. Dėl mamografijos tyrimų. Europinėse gerosios praktikos rekomendacijose labai aiškiai pasakyta – vertinti mamografiją privalo 2 gydytojai, jei tas medicinos centras nori turėti europinius sertifikatus. Lietuvoje situacija kiek kitokia, ne visos įstaigos siekia tų sertifikatų, pacientai rinkdamiesi įstaigą taip pat retai apie tokius dalykus susimąsto. Tačiau reikia pripažinti, kad ir Lietuvoje daugumoje įstaigų realiai (o ne tiesiog uždedant parašą) vertina du specialistai. Tiesa, šiais laikais ir technika itin „protinga“. Pavyzdžiui, Vilniaus onkologijos institute po gydytojų vertinimų mamografiją įvertina ir pats kompiuteris – pažymi įtartinas vietas.
Pamenu savo asmeninį išgyvenimą – tai nutiko daugiau nei prieš 20 metų, kai laukiausi kūdikio ir laboratorija galbūt supainiojo ar neteisingai atliko toksoplazmozės tyrimą ir išbraukė 3 mano gyvenimo savaites, kol laukiau atsakymų. Nors buvo gruodžio 31-oji, aš nuvykau į 3 skirtingas ligonines ir pridaviau kraują pakartotiniam tyrimui (žinoma, už pinigus). Visi trys atsakymai buvo neigiami. Mano nuostabioji ginekologė mane ramino. Na, o Santariškių ligoninės gydytojai, man davusiai koridoriuje skaityti medicinos vadovėlio skyrių „Apsigimimai“, o pačiai gėrusiai naujametinį šampaną – tikėtina, vertėjo atimti licenciją. Nors ji dirba iki šiol...
Manau, kad kiekvienas turime turėti teisę į antrą nuomonę visose grandyse. Tikiuosi, kad netrukus kalbos apie tai virs realybe.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
