Apie 2500 litų galima kalbėti tik tada, kai mokytojai dirba dviem krūviais, kitaip tariant, maždaug 36 valandas per savaitę.
Kas baisiausia, mokytojai tapo paslaugų teikėjais, o mokinių tėvai laisvai gali apkaltinti mokytoją, teikiantį paslaugas individualiomis pamokomis muzikos mokyklose, nesugebėjimu suvokti, kad jų vaikas visai nenori mokytis muzikos ir jis niekada nenorės tapti muzikantu.
Pirmas klausimas tėvams - kam tada leidžiate vaiką į muzikos mokyklą? Mes, mokytojai tikrai žinome, kad jūsų vaikas kad ir netaps muzikantu, bet įgis žinių ir bus bent vienas žmogus savo klasėje, mokantis daugiau nei kiti.
Antras klausimas - kodėl norite, kad mokytojas taptų psichologu, padedančiu jums, tėvams, spręsti jūsų su vaiku bendravimo problemas?
O trečias yra atsakymas - mes, mokytojai, ne tik neformalaus ugdymo, bet ir pagrindinės mokyklos mokytojai, esame ir žinių nešėjai ir psichologai, nes bendraujant su vaikais individualiose pamokose sužinome gal daugiau nei jūs, tėvai.
Pagrindinis klausimas - kodėl bet koks tėvų nepasitenkinimas dėl mokytojo neva netoleruotino elgesio su mokiniu kerta mokytojui per kišenę net neišsiaiškinus. Direktoriai nelinkę aiškintis, kas teisus, nes visada teisus yra klientas. O klientas yra mokinys ir jo tėvai.
Kai valdžia nusprendė, kad mokykla yra tik paslaugų teikėja, mokytojas tapo priklausomas nuo kliento, t.y., mokinio tėvų, kurie bet kada, nieko neišsiaiškinę, jų vaikui pasiskundus, gali mokytoją nuvaryti į žemiausią mokytojų kastą. O tai reiškia, kad negausi pilno krūvio, t.y., 1500 litų ant popieriaus, o „į rankas“ – apie 1200 litų. O jei dar blogiau, tai gausi 13 savaitinių valandų ir apie 700 litų „į rankas“. Turėsi stoti į darbo biržą, kad gautum kompensaciją už šildymą.
Tai kaip jums atrodo neformalaus ugdymo sistemos mokytojo darbas - tik lįsti į....., tam, kad vaikas tavęs nepaskųstų tėvams ir išlaikytum savo algą?
Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad negalvotumėte, jog man nepatinka mano darbas, esu atsidavusi visa savo esybe vaikams, kuriems kitą kartą reikia ir griežtesnio žodžio, ir pamaloninimo, ir prisiglaudimo, kurio jie neretai pasigenda.
Dėl to ir prašau - tėveliai, negalvokite, kad mokytojai yra jūsų vaikų priešai. Mes dažniausiai atsisakome savo vaikų laimės tam, kad padėtume jūsų vaikams. Patikėkite, tai yra tiesa.
Tai va, brangūs tėveliai, galvokite ir stebėkite, ar tikrai mokytojai tokie blogi ir nekantrūs Jūsų vaikams.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
