R.Granauskas - nykstančio pasaulio metraštininkas

Perskaičiau puikų interviu - „Rašytojas R.Granauskas: „Esame skurdo visuomenė – pikta, bjauri, nesugebanti užjausti“ - ir noriu pasidalyti savo, kaip skaitytojos, patirtimi bei paraginti kitus atsiversti vieną ar kitą šio Lietuvos metraštininko knygą.

Daugiau nuotraukų (1)

Eleda

Nov 18, 2013, 1:19 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 7:37 AM

Negaliu įvardyti kito dabartinio lietuvių rašytojo, kurio pasakojimo gyvybė, kalbos grožis prilygtų R.Granausko prozos tekstams. Jausdamas, kad gyvenimo siūlas trumpėja (taip pats autorius prisipažino Vilniaus knygų mugėje), R.Granauskas kasmet parašo po naują knygą, dažniausiai pasakodamas apie tokius žmones ir vertybes, kurios jau traukiasi iš mūsų pasaulio. Kaip koks paskutinis mohikanas rašytojas iš savo atminties ištraukia ten sugulusias istorijas ir primena skaitytojams, kad tai buvo iš tikrųjų.

Labiausiai mane sukrėtė „Šventųjų gyvenimai“. Nelengva apie ją kalbėti: regis, nėra ko ir atpasakoti - pokaris, vėlesnių laikų sąšaukos su juo, skaudūs žmonių likimai. Joje nėra įmantrių siužeto linijų, sunkiai šifruojamų simbolių ar metaforų, postmodernių žaidimų. Ją reikia skaityti, kad išgyventum anų laikų istorijas, bandytum suvokti su „šventaisiais“ susijusių žmonių tolesnio gyvenimo punktyrines linijas.

Pradėjus gilintis ateina suvokimas, kad tas paprastumas apgaulingas. Po neįmantria forma slypi ne tik kelių šeimų, bet ir ištisa tautos tragedijos istorija.

Kas nutiko, kad pokario metų paprastų dorų žmonių gyvenimas atrodo kaip šventųjų kankinių likimas? Kokie baisūs išbandymai taip paveikė tautą, kad galima kalbėti apie kelias Lietuvas: Nepasidavusių ir prisitaikiusių, Išvežtųjų ir likusiųjų; Sąžiningų ir bailių?

Tiesioginio atsakymo vyriškai santūrioje R.Granausko prozoje nerasime, išvadas autorius palieka pasidaryti pačiam skaitytojui. Vienuolikos novelių apysaka - vienaip ar kitaip sukomponuotas vieno Žemaitijos kaimo žmonių likimų durstinys - skaudžiai kalba apie menkstančią žmonių moralę, nepridengtą jokiomis kaukėmis. Kadangi dauguma šventųjų buvo vienokie ar kitokie kankiniai, paėmus į rankas knygą, knieti sužinoti, už kokias kančias savo personažus sakralizuoja R.Granauskas...

Neišvengiamai atsiras pasipiktinusių skaitytojų: atsibodo: viskas Lietuvoje tik blogai... Kam neįdomi socialinė tematika, susijusi su santvarkų kaita, galėtų paimti į rankas R.Granausko apysaką „Kai reikės nebebūti: mano draugo gyvenimas ir mirtis“. Pirmiausia šią knygą turėtų perskaityti keturkojų globėjai - tikrai patirs euforiją. Rekomenduočiau ją ir tokiems kaip aš, kurie nesupranta, kaip didžiajai daliai šunų šeimininkų jų gyvūnas pasidaro svarbesnis už žmogų, kad geriau suvoktų, jog jie ne įsivaizduoja, o iš tiesų taip yra: jokio kito draugo keturkojų šeimininkams taip nereikia kaip šuns.

Kodėl taip yra - paaiškinimą tikrai rasite knygoje. Net jei priklausėte ar priklausote kategorijai tų, kurie perskaitę J.Biliūno novelę „Brisiaus galas“, gali laisvai pasakyti, kad šeimininkas gerai pasielgė, nes šuo buvo jau senas ir nebereikalingas...

Jei pasiilgote autobiografinio žanro, puikiai tiks 2012 m. išleistas novelių romanas „Trys vienatvės“. Dešimt knygos skyrių - dešimt pasakotojo gyvenimo tarpsnių, tikrų (autobiografinių) ir kažkiek išgalvotų. Jei būsimasis skaitytojas paklaustų, kuo ši knyga išsiskiria iš kitų R.Granausko kūrinių, galėčiau atsakyti glaustai: gebėjimu pasišaipyti iš savęs. Tiktų paskaityti ir tiems, kam įdomi sovietmečio menininko kasdienybė. Be jokios poezijos ar patetikos.

Kiekviena knyga turi savo skaitytoją. Kai noriu pajusti lietuviško žodžio grožio dermę su turiniu, imu į rankas R.Granausko prozą. Kiekviena nauja jo knyga - dramatiškas pasakojimas apie žmogų. Skaitymo malonumą suteikia rašytojo atida žodžiui, kuris jo knygose alsuote alsuoja, o ne dūsta po įmantrybių priedanga. Gal būtų visai gerai, kad mažiau vaikytumėmės reklamos išpučiamų burbulų - verstinių bestselerių, o rastume takelį ir į savą literatūrą.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.