Bet kažkodėl visuomet susinervinu, kai man paskambini Tu – kokį nors produktą įbrukti norintis agentas, kuris pačioje pokalbio pradžioje greitakalbe išberia savo vardą ir pavardę bei įmonės, kuriai atstovauja, pavadinimą. Ir kai galiausiai Tu manęs paklausi, ar aš galiu dabar kalbėtis, aš visada pritrūkstu žodžių. Tai Tu, mielas agente, kaltas dėl to, kad paprastai labai mandagi ir iškalbinga moteris ima ir numeta ragelį. Nes tai Tu nesupranti žodžių junginio, kurį lengvai suvokia ko gero kiekvienas mano pažįstamas pyplys. Visi, išskyrus Tave, mielas reklamos agente, jį supranta.
Tas žodžių junginys – „Ačiū, nedomina“. Nesudėtingas, ar ne? Na, matai, Tu taip pat jį supranti. Sakai, Tavo toks darbas? Na, kiekvienas dirbam tai, ką išmanom. Bet aš dar kartą noriu Tau pasakyti: frazė „ačiū, nedomina“ reiškia tą patį, ką ir „aš nieko iš Tavęs nepirksiu“. Na, gerai, kartais ji reiškia „eik po velnių“, bet juk, kartoju, aš labai mandagi moteris. Nenoriu su Tavimi kalbėtis nemandagiai, todėl po Tavo pasakymo, jog tai užtruks tik porą minučių, aš tiesiog padedu ragelį.
Nepyk, mielas agente, už mano tiesmukumą. Tiesiog manau, jog kartais geriau būtų ne įkyriai stengtis mane priversti Tave išklausyti, o gražiai padėkoti ir atsisveikinti. Tada bent jau mano nuotaika nebūtų sugadinta mažiausiai pusvalandžiui (nes juk tai aš, mandagi moteris, buvau priversta pasielgti nemandagiai).
Na, tikėtina, kad Tavo nuotaika vis dėlto sugestų, bet juk tik trumpam – greitai Tu imsi telefono ragelį ir skambinsi jau kitam „taikiniui“, kuris galbūt netgi Tave išklausys. Na, o aš galėčiau kokiai draugei pasigirti: „Žinai, man šiandien skambino toks malonus reklamos agentas, kuris nesistengė manęs priversti nusipirkti man visai nereikalingą daiktą (!)“. Tiesa, Tu ir vėl sakysi: „Toks mano darbas“. Tikiuosi, kad Tau už jį bent jau gerai moka...
P.S. Būk geras, mielas agente, nebeskambink man. Nes aš vis tiek nieko iš Tavęs nepirksiu...
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
