Su užuojauta išklausiau ir atsargiai patariau užmigdyti gyvūną, kaip ir sakė veterinaras. Ji greitai įsižeidė ir atšovė, kad esu nejautri ir dėl to niekada jos nesuprasiu. Paaiškino mylinti jį net labiau už vienturtę užaugusią dukrą, kuri jau savarankiška ir šiuo metu mokosi kitame mieste. Pridūrė, kad vienintelis, su kuo galima dabar pabendrauti, ir yra šis aviganis. Jeigu jo neteksianti, iš viso neturės prasmės gyventi.
- Kam reikia mirti kartu su šuniuku? Kodėl negalima pasiimti kito ir irgi taip pat jį mylėti? – nustebau.
- Tokio protingo daugiau negausiu.
- Palauk, tu rimtai manai, kad meilę šuniui galima prilyginti meilę vaikui? Tu, tikiuosi, savo dukrai to nesakai?
- Kodėl, ne. Aišku, pasakau, kad gyvūną myliu labiau nei ją.
- Ir ką dukrą atsako?
- Pavydi.
Dabar jau atėjo eilė supykti man. Na, aš irgi myliu gyvūnus. Bet lygybės ženklo tarp jų ir vaikų niekada nepadėčiau ir nepasakyčiau, kad myliu juos daugiau už vaikus. Mes irgi turėjome protingą Siamo veislės kačiuką. Mylėjome ir lepinome. O paūmėjus sūnaus astmai, jį atidavėme. Klausimo tada nekilo, ar verta tą daryti, ar ne. Vaikas buvo pirmoje vietoje.
Man paprieštaravo, kad lyginu nepalyginamus dalykus. Galbūt ir lyginu. Galbūt tikrai nieko nesuprantu apie meilę gyvūnams. Nors savo tvirtą nuomonę šiuo klausimu visgi irgi turiu. Manau, kad po perdėta meile augintiniams žmonės dažniausiai slepia savo vienišumą. Jie nepasitiki aplinkiniais ir net artimais. Mano, kad tik gyvūnas gali būti tas vienintelis tikras draugas, kuris tyliai išklausys, paguos ir nuramins sunkiu metu.
Toks jų pasirinkimas yra klaidingas. Jie patys nupiešia aplink save ratą, iš kurio paskui sunku išeiti. Atstumia šeimos narius ir gyvena uždarame pasaulyje, bijodami jį prarasti. Tik dėl vienatvės baimės ir leidžia kankintis mylimiausiems gyvūnams, stengdamiesi kuo ilgiau išlaikyti juos šioje žemėje. Jokiu gailesčiu čia ir nekvepia. Tik egoizmu.
Bandžiau tai gražiai paaiškinti kaimynei. Bet ji nesutiko su manimi ir išjungė telefoną. O aš atsisėdau ir susimąsčiau ieškodama viduje atsakymo į klausimą: ką reikės jai pasakyti kitą kartą, kai ji paskambins norėdama pasiguosti?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
