Provokacija, vadinama referendumu

Paradoksalu, tačiau referendumas – priemonė, turinti užtikrinti demokratinį principą teisinėje valstybėje, Lietuvoje po truputį tampa naujausiu ginklu antivalstybinių jėgų arsenale. Pasipraktikavus ir sėkmingai sužlugdžius ginčytiną ir daug aistrų kėlusį, tačiau ne gyvybiškai svarbų Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, dabar taikomasi į pamatinius šalies sėkmę užtikrinančius principus: narystę ES ir demokratiją.

Referendumas Lietuvoje po truputį tampa naujausiu ginklu antivalstybinių jėgų arsenale.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Referendumas Lietuvoje po truputį tampa naujausiu ginklu antivalstybinių jėgų arsenale.<br>J.Stacevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Kristupas V.

Feb 3, 2014, 2:41 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 6:41 PM

Visų pirma, taikiklyje narystė ES. Referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams pasibaigus, tikėtina, draudimo baigtimi, Lietuvos geriausiu atveju lauktų finansinės sankcijos, kurios mūsų trapiam ekonominiam atsigavimui būtų itin žalingos, blogiausiu atveju visas reikalas gali išsirutulioti iki narystės ES sustabdymo, o tai būtų tolygų valstybės stuburo sulaužymui, po kurio vyktų dešimtmetį trunkanti agonija ir galiausiai garbinga vieta muitų sąjungoje tarp Rusijos marionečių.

Vis dėlto labiausiai tikėtinas, tarpinis variantas: liktume ES, bet iš vienos dinamiškiausių ir greičiausiai besivystančių šalių taptume stagnuojančiu, į autoritarizmą linkusiu beviltišku užkampiu, tokiu, kokiu dabar yra tapusi Vengrija.

Kitas klausimas dar klastingesnis: norima mažinti parašų skaičių, kurio reikia inicijuojant referendumą; sumažinus šį skaičių nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst., pamatinis demokratijos principas būtų paverstas anarchijos garantu. Tokiu būdu atrištume rankas visoms iniciatyvinėms grupėms, partijoms, judėjimams ir kitiems pašlemėkams organizuoti referendumus dėl pačių žalingiausių ir kvailiausių dalykų, pradedant naryste ES, linčo teismais ir baigiant gėjų paradais.

Prasiskynus kelią šiai iniciatyvai, labai tikėtina, kad referendumai Lietuvoje vyktų kelis kartus į metus, politikai ir valdininkai neturėtų kito darbo, kaip tik referendumų iniciacija, vykdymas, administravimas, kontroliavimas ir rezultatų įgyvendinimas – tai paralyžiuotų bet kokias reformas, įstatymų priėmimus, strateginius projektus, ir valstybę įstumtų į komos būseną. Baltarusijos ar bent jau Vengrijos likimas garantuotas.

Todėl šį referendumą dėl žemės pardavimo ir parašų skaičiaus reikia laimėti bet kokia kaina. Situacija yra itin pavojinga, bus antrą kartą sprendžiama dėl Lietuvos strateginės krypties, progreso ir likimo. Kad situacija slysta iš rankų, liudija pirmas nesuveikęs saugiklis – VRK, davusi leidimą jį rengti, nors tai prieštarauja Konstitucijai ir stojimo į ES sutarčiai.

Antrasis saugiklis – Seimas, jis gali sustabdyti referendumą keliais techniniais administraciniais būdais.

Pirmasis yra klausimo formuluotės tikslinimas, nes dabar klausimas skamba taip: „Ar Lietuva turėtų pažeisti stojimo į ES sutartį?“; taip klausimas teisinėje valstybėje negali būti keliamas, teisinė valstybė negali veikti kaip nusikaltėlis, Garliavos minia arba abejotinos reputacijos Kėdainių kniaziaus UAB‘as, ji gali tik vykdyti sutartį, kurią pasirašė, arba ją nutraukti, prisiimdama iš to kylančias pasekmes.

Antrasis yra datos nustatymas: tiesiog nereikia leisti referendumui vykti su kitais rinkimais, kai yra didelė tikimybė jam surinkti reikiamą balsuojančiųjų skaičių, o nukelti jį kur nors į vasaros ilgąjį savaitgalį, kai visi atostogauja ir mažiausiai nori galvoti apie kvailas nacistines iniciatyvas, už kurių kyšo ir pusvelčiui žemę supirkinėjančių vietinių žemės magnatų ausys.

Deja, bijau, kad daugumą turint bevalių socialdemokratų ir neaiškių paskatų antivalstybinių partijų koalicijai, antrasis saugiklis nesuveiks. Tvirtos nuomonės neturintis Premjeras juokingais akiniais – irgi menkas valstybingumo sargas kritiniu momentu.

Todėl vienintelis dalykas, galintis išgelbėti Lietuvą – tai sveikoji tautos dalis, kuri moka vertinti tai, ką turi, supranta, kas vyksta ir prie ko tai gali privesti, jai nesunku pažvelgti į valstybes, esančias už saugomų valstybės sienų, kad suprastų, kas yra nepavykęs valstybės projektas ir kaip lengvai tai gali tapti mūsų realybe.

Bėda ta, kad laimėti referendumą jame balsuojant neįmanoma: jeigu jis įvyks ir jūs, vykdydami savo pilietinę pareigą, atiduosite savo balsą, rezultatas bus neigiamas, bus sumažintas parašų skaičius ir bus uždraustas žemės pardavimas užsieniečiams. Laimėti jį galima vieninteliu būdu, tai yra, jame nedalyvaujant, nes kad referendumas įvyktų, jame turi dalyvauti daugiau nei 50 proc. rinkėjų ir daugiau nei pusė dalyvavusių turi pasisakyti už vieną ar kitą poziciją. Ir galite būti tikri – tas ketvirtis (o gal ir trečdalis) piktų, tamsių, neišsilavinusių ir nelaimingų rinkėjų ateis ir pabalsuos – šį kartą ne už uspaskio, pakso, garliavos, paleckio, nacių ar tomaševskio partijas; šį kartą jie nusitaikę daug tiksliau ir skaudžiau.

Vis dėlto aš netikiu, kad piktų, nelaimingų ir nesėkmingų žmonių Lietuvoje būtų daugiau, nei pusė, ir jie vien savo valia galėtų paversti Lietuvą nevykėlių dykyne, todėl jei jūs neateisite ir nebalsuosite šitoje provokacijoje, vadinamoje referendumu, visos tamsiųjų nesėkmės žmonių remiamos antivalstybinės iniciatyvos bus pasmerktos žlugimui. Nepasiduokime provokacijai!

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar valstybė apsaugos vartotojus nuo elektros kainų šoko?