Dukrai šokas: sergančią motiną rado ant palatos grindų

Perskaičiusi rašinį apie tai, kaip buvo rūpinamasi sunkiu ligoniu Airijoje, norėčiau ir aš pasidalinti tuo, ką teko patirti man. Prieš kelerius metus praradau savo mylimą mamytę. Jai jau buvo 80 metų, tačiau ši vikri ir žvali senutė gal ir šiandien dar būtų gyva, jeigu medikų požiūris į senyvą ligonį būtų kitoks.

Kažin ar dar kur nors Europoje, išskyrus Lietuvą, vyrauja tokia neigiama gydytojų nuostata gydant senyvus pacientus?<br>R.Jurgaičio asociatyvi nuotr.
Kažin ar dar kur nors Europoje, išskyrus Lietuvą, vyrauja tokia neigiama gydytojų nuostata gydant senyvus pacientus?<br>R.Jurgaičio asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Dalia

Feb 25, 2014, 12:22 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 11:08 PM

Vieną popietę mano mama nualpo autobusų stotelėje. Geri žmonės iškvietė greitąją pagalbą, kuri mamą nuvežė į ligoninę. Parėjusi iš darbo neradau mamos. Visą vakarą ir naktį blaškėmės po savo gyvenamąjį rajoną jos ieškodami. Skambinome į policiją ir visas miesto ligonines, teiravomės.

Miesto ligoninėje mane patikino, kad jokios neatpažintos senutės neatvežė. Per tą baisią naktį man sustreikavo širdis, pražilo plaukai... Rytą vėl skambinau į ligonines. Dabar jau ligoninės darbuotojos prisipažino, kad vakar tokią ligonę atvežė. Į klausimą, kodėl to nesakė vakar, buvo atšauta, jog jiems uždrausta teikti informaciją.

Kadangi mamą pristatė kaip „iš gatvės“, tai ir medikų rūpestis ja buvo kaip „bomže“. Radau mamą iškritusią iš lovos, siaubingai sudaužyta galva ir veidu. Be to, nuo nežmoniškų skersvėjų palatoje ir tualete (buvo ruduo) mamai prasidėjo komplikacijos. Iš ligoninės ji išėjo tik po kelių mėnesių. Visiškai paliegusi, jau nebepaeinanti.

Namuose pavyko mamytę vėl pastatyti ant kojų. Džiaugėmės jos stipriai pagerėjusia savijauta. Tačiau maždaug po metų mamą ištiko kraujotakos šokas. Iškviečiau greitąją pagalbą. Nors visi požymiai bylojo apie gresianti insultą, jaunas greitosios pagalbos gydytojas kategoriškai atsisakė vežti mamą į netoliese esantį stacionarą. Neva nieko rimto. Nepaaiškino, kaip mums elgtis, neteisingai užpildė ligonės kortelę, įžeidžiamai replikavo dėl ligonės būsenos („jau visai tiūtiū“- toks buvo daktaro komentaras).

O mama, taip ir nesulaukusi pagalbos laiku, mirė. Greitosios pagalbos vyr.gydytojas tai traktavo kaip „nelaimingą atsitikimą“. O mūsų nuomone, tai atsitiko dėl gydytojo ir visos medicininės sistemos abejingumo.

Nenuostabu, kad paskui parašėme skundą medicinos auditui, kuris pripažino, jog ligonei nebuvo reikiamai padėta. O juk Lietuva yra pasirašiusi Ženevos konvenciją, pagal kurią pagalba pacientui turi būti teikiama neatidėliotinai. Nors iki šio atvejo visada jaučiau pasitikėjimą gydytojais, dabar galvoju kitaip.

Kažin ar dar kur nors Europoje, išskyrus Lietuvą, vyrauja tokia neigiama gydytojų nuostata gydant senyvus pacientus? Kažin, ar kur kitur irgi reikia pulti greitosios komandai į kojas, grasinti, o gal net ir įkišti ką nors į kišenę, kad kuo greičiau vežtų sunkų ligonį į ligoninę?

Nerašau miesto vardo. Nes dabar jau esu beveik įsitikinusi, kad tokie dalykai gali atsitikti bet kuriame Lietuvos mieste.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.