Pagaliau sėdžiu pas Vilniaus Karoliniškių poliklinikos gydytoją. Ji kol kas manęs dar nemato – kalbasi su sesute: „Kiek, sakei, tavo ištvirkėlei sesei metų, kad jau vaiką dešimtmetį turi?“ Sesutė: „37“!
Tada pasijutau ir aš baisiai ištvirkusi prieš ją, nes ir aš turiu dešimtmetį, o šiuo metu laukiuosi trečiojo vaikelio. Taigi:
- Laba diena, kuo skundžiatės?
- Širdies permušimais, labai vargina, jie vis dažnėja. Ištinka kaip priepuoliukai, vienas po kito, perplakimų virtinė, tada pasijaučiu prastai, pasidaro silpna.
- Kada jie būna, ramybės būsenoj, ar ne?
- Bet kada, nesvarbu ar naktis ar diena, net naktį pabundu nuo perplakimų ir užmigti negaliu, ir dieną fiziškai dirbant jie užeina.
- Tik neaiškinkit, kad visada jie būna, nes va - kardiograma padaryta, o joje perplakimai neužfiksuoti.
- Na, taip, būna ir pertraukų nuo perplakimų, – šypsausi. – Bet va, dabar, kol kalbu su jumis, juos vėl jaučiu.
- Laukiatės? Ar nėštumas gerai vystosi?
- Dėkui, taip, viskas gerai.
Gydytoja susiraukus žiūri man į pilvą.
– Na, man neatrodo, kad jūsų nėštumas klostosi gerai.
- Baikit juokauti taip!
- Aš nejuokauju. Įspėju. Pilvas mažesnis nei turėtų būti tokiame mėnesyje.
Mano nėštumui - šeši mėnesiai.
- Ne, sakau, viskas gerai. Dariausi echoskopiją Santariškėse prieš porą savaičių, vaisius sveikas!
- Sveikas, sveikas, o po to paaiškėja, kad pūva vaikas pilve seniausiai, dėl to ir prasideda problemos su širdimi, organizme puvimo reakcija vyksta, tai širdis ir sunegaluoja. Neseniai turėjau tokį atvejį, mamytė irgi po Santariškių superinių aparatų atvažiavus, širdies negalavimais skundėsi, o pasirodo - vaikas pas ją jau į mumiją pavirtęs. Dėl to širdis ir negalavo. Ką tie echoskopai ten parodyti gali???
- Plakančią vaisiaus širdį!
- Kada echoskopavo?
- Prieš mėnesį.
- Per mėnesį daug kas pasikeisti gali!
- Jaučiu vaisiaus judesius, žinau, kad vaikas gyvas!
- Aj, daug istorijų, kad moteris jaučia jaučia judesius, o po to paaiškėja, kad nieko negalėjo jausti. Pasąmonės reikalai.
- Aš prieš 4 dienas buvau pas savo ginekologę, ji klausė vaiko širdį, viskas tvarkoje.
- Tai gal girdėjo jūsų širdį? Ką ginekologas gali nusimanyti širdies reikaluose?
Dar kurį laiką įrodinėjau, kad perplakimai tikrai yra. Nes ji bandė mane įtikinti, kad jų nėra (dar neapžiūrėjus). Tada paprašiau pavartyti medicinos knygelę, nes dėl perplakimų kreipiuosi ne pirmą kartą. Pasakiau, kad pažiūrėtų prieš pusmetį darytą širdies echoskopiją ir kardiogramą, paskaitytų prieš savaitę parašytą šeimos daktarės būklės įvertinimą (visur buvo užfiksuoti permušimai). Bet gydytoja dar nesiruošė liautis…
- Pačios moterys kaltos, kad taip sveikatą susigadina. Gimdo vaikus ir miršta jaunos po to. Reikia bent 6 metų pertraukos tarp gimdymų! O jums taip pasakysiu – dar vienas vaikas, ir mirsit nesulaukus 40-ties! Supratot?
- Supratau. Bet tai ot pas daktarę papuoliau… Jūs ne tik sveikata pacientų rūpinatės, o dar velnių išrašinėjat? Pirmą kartą man teko susidurti su tokiu daktaru. Daktare, jūs atsargiau, aš kreipiausi dėl širdies problemų, o jūs mane barat, tuoj susmuksiu čia vietoj taip išnervinta… (bandžiau juokauti). Nežinau, kodėl neatsistojau, neišėjau, nepradėjau rėkti ant jos. Vis bandžiau mandagiai gintis.
Pagaliau apžiūra. Pirmiausiai paklausė vaiko širdelės. Lėliukas porą kartų krustelėjo, tada net piktoji gydytoja nusišypsojo. Tada ėmėsi klausyti manosios širdies. Ačiū visiems šventiesiems, kad tuo metu prasidėjo mano priepuoliukas. Daktarė, jį išgirdus, liepė slaugei rašyti skubų siuntimą į Santariškių klinikas. Ir važiuoti tiesiai ten, iš karto! Stresas man begalinis. Vos neašaroju. Išsigandau. O daktarei dar negana…
- Duok nėščiosios kortelę!
O aš neturėjau pasiėmusi kortelės. Gėda. Neatsakinga… Sakau, kad neturiu.
O ji sesutei toliau varo tiradą:
- Ale, kaip nervina mane nėščiosios! Vaikšto išsižiojusios, ieško bėdų, nežino ko nori!
Aš jau neatsimenu, ar atsakiau ką, ar nebe.
Toliau rašo siuntimą.
- Mergautinė pavardė?
- Taip.
- O! Nuo tokių vyrai ir pabėga, išeina į darbą ir nebegrįžta!
- Jeigu vyras nori pabėgti, tai pabėga ir taip. Ir prašau man nebeburkit ateities. Jeigu domina mano asmeninis gyvenimas, prašau, užsipilkim arbatos, aš papasakosiu jums, kodėl mano mergautinė pavardė.
- Ne, nedomina.
- Na, tai tada ir nekomentuokit.
Atsistoju visa tokia išniekinta, pažeminta, atsiprašau už sutrukdymą ir išeinu. Už durų nebežinau, kur pulti, verkti, pykti, bėgti pas vedėją ar važiuoti į Santariškes. Su tokiu elgesiu nesu dar susidūrusi savo gyvenime. Nerealu!
Džiaugtis galima, kad tokių daktarų absoliuti mažuma. Negaliu suvokti kaip daktaras gali būti toks neetiškas?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
