Sekmadienio pavakarę apsipirkę prekybos centre „Ozas“ su žmona grįžome namo ir išsikraudami bagažinę pastebėjome, jog nėra didelio pirkinių maišo.
Supratome, kad besirūpindami mažu sūnumi per išsiblaškymą automobilių aikštelėje arba lifte palikome pirkinių maišą.
Skubiai nuskubėjome atgal, o važiuodami skambinome „Ozo“ informacijos telefonu, tačiau centro darbuotojai niekuo padėti negalėjo – niekas nepranešė, niekas neatnešė. Kaip ir to negalėjo padaryti „Ozo“ apsauga.
Grįžęs pastačiau automobilį ten, kur jis ir stovėjo anksčiau, prieš praradimą. Nuskuodėme į vietas, kur buvome, kur vakarieniavome, tačiau pirkinių ten nebuvo.
Mintyse sukosi vien negatyvas – buvo gaila praleisto laiko, apmaudu, kad taip apsižioplinau. Vyliausi, kad dar pavyks kažką pamatyti per vaizdo kameras ir taip nustatyti tikslią vietą, kur galėjome palikti pirkinius. Ir apskritai – galvojau, kad žmonės šiuo metu taip susvetimėję, jog jiems bus malonu gauti naujus batus, marškinius...
Nusivylęs grįždamas į automobilį antrame aukšte prie išėjimo pastebėjau laukiančią žmoną, kurios rankoje buvo „pradingėlis“ krepšys.
Pasirodo, jos akivaizdoje „Ozo“ lankytojas prekes atnešė į informacijos centrą.
Deja, tuo metu žmona buvo tolokai nuo jo, o lankytojas, atidavęs prekes, matyt, skubėdamas, nuskuodė savo automobilio link.
Ji tik iš tolo pamatė, kad vyras – maždaug trisdešimtmetis, su akiniais. Ir viskas.
Jei visgi atrasite ir skaitysite šį laišką, žinokite, kad šie žodžiai Jums: ačiū už Jūsų sąžiningumą. Ačiū ne tiek už tai, kad išgelbėjote nuo finansinės nesėkmės praradus pirkinius, bet ačiū už tai, kad parodėte, jog yra tokių Žmonių.
Nežinau, kur Jūs gyvenate, kokia Jūsų profesija ar kuo užsiimate gyvenime, tačiau, jei turėčiau galimybę Jus pažinoti, džiaugčiausi.
Telaimina Dievas Jus ir Jūsų šeimą. Tapote puikiu pavyzdžiu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
