Nesiskųsiu, nes taip nemanau. Visų pirma, nemanau, kad mūsų tautiečiai jau yra pakankamai subrendę ir atsakingi, kad jiems būtų savaime aišku, jog už kelionę susimokėti reikia, todėl mus tikrinti reikia, kaip reikia tikrinti ir vaikų namų darbus, juk, jeigu atleisi vadeles, vaikas iškart atsipalaiduos ir galvos, kad galbūt nieko tokio, jei vieną kitą kartą tų namų darbų jis ir nepadarys.
Taip pat ir su autobusų bilietais: štai koks nors Paulius galvos, kad nieko tokio, kad nesusimokės šį kartą už kelionę, taip galvos ir Jonas, ir Nijolė, ir dar dešimtys, o gal šimtai keleivių, todėl mus reikia tikrinti. Nemanau, kad čia kažkoks teisių pažeidimas, orumo žeminimas... Mano orumo tai nežeidžia nei kiek, gal todėl, kad aš galiu didžiuotis kai kuo daugiau nei papildytu vilniečio bilietu.
Vis dėlto yra tas „bet“... Tiek šįkart, tiek beveik visus kartus, kai mane tikrino keleivių kontrolieriai, nė vienas iš jų nepasakė „laba diena“, o ką jau kalbėt apie šypsnį ar panašiai.
Taip, žinau, jų atlyginimai maži, jų namuose laukia vaikai ir reikia galvoti, kaip juos išmaitinti, bet kuo tai siejasi su elementariu mandagumu?
Aš, darbe susitikusi tiek bendradarbį, tiek pašalinį asmenį, visuomet pasakau „laba diena“ ir šypteliu, nes taip yra tiesiog mandagu, mane taip mokė tėvai, mokytojai, seneliai ir kiti suaugę žmonės, dar kai buvau visai maža. Juk pamenat visi tėvų pastabas, kad, kai susitinki kaimyną, būtinai reikia pasisveikinti, ir kt.
Parduotuvėse pardavėjai taip pat uždirba nedaug, jos galbūt irgi turi vaikų, bet jos visuomet tau pasako „laba diena“ (na, kai kuriose maisto parduotuvėse – ne visada, bet gal dar išmoks).
Kavinėse taip pat dirba padavėjai, uždirbantys minimumą, na, ir gaunantys tuos vargingus arbatpinigius, kuriuos jūs kiekvienas paliekat, bet ko tikėtis iš arbatpinigių, jeigu klientai uždirba mažai, o namuose jų laukia vaikai, kuriuos reikia maitinti? Taigi, pardavėjai irgi sveikinasi!
Tai niekaip nesuprantu, kodėl viešojo transporto keleivių kontrolės darbuotojams leidžiama nesisveikinti? Kodėl ten dirba nemandagūs žmonės, negebantys nei šyptelėti, nei pasakyti „laba diena“?
Galbūt, jeigu jie taip elgtųsi, tai žmonės (na, bent dalis jų) nustotų jų nemėgti? O jeigu dar kontrolieriai išlipdami palinkėtų geros dienos, tai veikiausiai jie taptų netgi vienais mėgstamiausių žmonių...
Tad sveikinkitės, šypsokitės, linkėkite vieni kitiems geros dienos, net jeigu ir nedirbate keleivių kontrolieriumi ar pardavėju. Nes jeigu esate malonus kitiems, tai ir tie kiti bus malonūs jums (na, išskyrus keletą ant gyvenimo pykstančių žmonių, kuriems niekaip neįtiksi).
Ačiū ir geros dienos!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
