Norvegijoje gyvenu jau 11 metų ir, kaip rašo to straipsnio autorė, irgi turiu Norvegijos pilietybę. Tačiau man tai nesuteikia teisės šmeižti Lietuvos ar ja šlykštėtis. Buvo iš tiesų bjauru skaityti tą straipsnį. Nežinau, kokios „aukštuomenės“ moteris tai rašė ir kokiose parduotuvėse ji perka tokį aukštos kokybės maistą.
Nėra lietuviai tokie vargšai, kaip buvo aprašyta. Ir manau, kad mes, lietuviai, nevalgom tokio šlykštaus ir vemti verčiančio maisto. Nemanau, kad Norvegijoje maisto kokybė tiek kartų yra geresnė.
Duona, kurią gali nusipirkti pigiau, – ji paprasčiausiai neskani, nes primena pjuvenas. Saliamis keistos spalvos, kvapas tikrai ne pats mieliausias, o skonis niekuo nėra ypatingas. Tiesą sakant, per 11 metų, pragyventų Norvegijoje, nežinau, ar man teko ragauti tokio nuostabiai skanaus kumpio ar tiesiog paprastos dešros.
O kiek norvegus vaišinom lietuvišku juoduoju kumpiu ar tiesiog paprasta rūkyta dešra, net rūkyta kalakutų krūtinėle, jie tikrai gyrė mūsų maistą. Mano vyro kolega tik ir laukdavo iš namų suteptų sumuštinių su lietuvišku kumpiu. O kiaulių kojos (karkos) pardavinėjamos visose maisto prekių parduotuvėse.
Taip pat vaišinom iš Lietuvos atvežtų kiaulių ausų, liežuvių ir skrandukų rinkiniu prie alaus. Norvegai taip pat gyrė jų skonį. Pritarė, kad tai tikrai tinka prie alaus.
Atsivežiau iš Lietuvos žarnų ir kepiau vėdarus. Mano vaišinti norvegai nevalgė žarnos, tačiau skonį gyrė.
Vieni mane supantys norvegai ragauja viską, kiti kai ką, o keletas neragauja nieko. Laisvas pasirinkimas.
Drįstu paminėti, kad prieš Kalėdas Norvegijoje atsiranda kalėdinis slėgtainis, kuris išvaizda primena lietuvišką šaltieną, tačiau skonis tikrai nekoks. Tiesiog kažkoks riebalų gabalas, o kvapas irgi nieko nežadantis.
Taip pat prasidedant Kalėdų sezonui parduotuvėse pasirodo avienos šonkauliai. Tikra to žodžio prasme pasimiršta visos parduotuvės. Dar vienas Kalėdų patiekalas – ėriuko pusgalvis. Minėto straipsnio autorė teigia, kad norvegams kiaulės galvos ir uodegos kelia šleikštulį, tačiau jie valgo ėriuko galvą. Gana įdomus faktas.
Niekada negirdėjau, kad norvegai manytų, jog ten pigus maistas, nes jie daugiausia pinigų ir išleidžia maistui. Čia maisto kainos tikrai aukštos, tačiau jų pragyvenimo lygis irgi aukštesnis.
Jei norvegams smirdėjo mėsos turguje, tai ką kalbėti apie Norvegijos žuvų turgų? Bergene dar prieš kelerius metus buvo žuvų turgus po atviru dangumi. Ten kvapas irgi nieko gero nežadantis, bet kažkodėl visi eina, perka žuvis ir jas valgo.
Nežinau, ar kokybiškas norvegiškas faršas, bet jį kepant irgi norisi užsiimti nosį, tačiau per tiek metų ir aš jau pripratau prie to nemalonaus kvapo. Tas pat ir dėl kavos. Norvegiška kava neturi nei kvapo, nei skonio. Gėda būtų tokią kavą vežti kam nors lauktuvių. Rūgšti ir visada kažkokia drumzlina.
Keista, kad per ilgus bendro gyvenimo metus autorės vyras nežinojo, koks Lietuvoje tradicinis maistas. Nežinau, ką galvojo autorė rašydama tokį straipsnį, gal jai trūksta dėmesio ir vyro pagarbos jai ir jos tautai? Bet kuriuo atveju nereikia tyčiotis iš šalies, kurioje gimei ir augai. Juk ten, kaip rašoma, tavo giminaičiai gyvena.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
