Pripažinkime – Lietuva nėra pati komfortiškiausia šalis, ypač tėvams, auginantiems vaikus. Vis dar vyrauja požiūris, kad vaikai – ne asmenybės, o žvėriukai, kuriuos reikia dresuoti, dresuoti ir dar kartą dresuoti. Nepasiduodančius dresūrai privalu perti, bausti ir laužti tol, kol pagaliau besąlygiškai paklus suaugusiųjų diktatūrai. Meilė savo vaikui traktuojama kaip nuolaidžiavimas ar tiesiog motiniško silpnumo išraiška.
Kaip auklėti vaikus, pataria visi, kas tik netingi. Pagyvenusios moteriškės viešajame transporte, pardavėjos, padavėjos... Vos tik vaikas peržengia jų nustatytas ribas, tuoj pavadinamas pabaisa.
Ne, aš nesutinku būti mama, kuri nusimeta nuo pečių atsakomybę už savo vaikus ir jų daromas klaidas. Bet neketinu likti ta, kuri užmerkia akis prieš tam tikrų institucijų darbo spragas ir aplaidumą.
Nepabijosiu draskyti akių gydytojams, kurie į vaiko sveikatą numoja ranka ir atsiperka įprastu „nieko jam nėra, prisigalvoja ligų“.
Jei reikės, įsiveršiu į kavutę geriančios ligoninės vedėjos kabinetą ir paprašysiu pasiaiškinimo. Negražu? Nemandagu? Neetiška? Atleiskite, daktarai – ne šventosios karvės, kurių negalima raginti ar baksnoti. Tegul ir būsiu pavadinta supermamyte, bet mano vaikas sulauks reikiamos pagalbos. Nenešiu ir droviai nuleidusi akis nekišiu čežančio vokelio vien tam, kad ponai medikai pagaliau teiktųsi atlikti savo pareigą.
Nepatylėsiu ir netingėsiu kelti vėjo, jei man nepatiks, kaip vyksta ugdymo procesas mokykloje. Ponai pedagogai gali piktintis kiek tinkami – maži atlyginimai ir visos kitos jų gyvenimo peripetijos manęs nedomina. Jei vaikas negauna kokybiškai pateikiamų žinių, jei mokytoja pamokos metu varto kosmetikos katalogą palikusi klasę likimo valiai, mano pareiga apie tai pranešti mokyklos vadovybei ir stengtis, kad tai nepasikartotų.
Nesiruošiu ramiai reaguoti į tai, kaip iš vaikų yra atvirai tyčiojamasi, jie vadinami debilais, nes nesugeba priimti šviesos greičiu beriamos informacijos, o paprašę pakartoti sulaukia tokių epitetų.
Jei pastebėsiu, kad kavinėje atneša nekokybišką maistą, nepabijosiu gražinti jo atgal ir, be abejonės, pareikšiu pretenzijas. Jei ketiname papietausi ne namuose, tai nereiškia, kad vaikai turi kimšti tai, kas sukrauta lėkštėse, o aš neprivalau apsimesti, kad viskas puiku.
Jei manęs nežavi kiemo vaikų žaidimams skirta zona, kurioje puikuojasi aplūžusios laipynės ir ne pirmo šviežumo smėlis, kurį kaip tualetą naudoja sulaukėję katinai, nepatingėsiu pasibelsti į gerbiamo seniūno duris ir pasiteirauti, kodėl taip aplaidžiai vykdo savo pareigas. Net jei po to susitikimo jis ilgai raukys nuo gero gyvenimo papilnėjusį veidą.
Ne, aš nesiruošiu būti mama, kurios įtakos zona siaura ir baigiasi vos peržengus namų slenkstį. Man tėvystės samprata neapsiriboja paprastomis tiesomis: pasigimdžiau, uždirbu, aprengiu, pamaitinu, įkišu telefoną į dantis, pasodinu prie kompiuterio, kad tik nesimaišytų po kojomis, o vaiko auklėjimo ir švietimo klausimais teužsiima institucijos, kurioms kaip dora pilietė kas mėnesį atseikėju mokesčių pinigėlius.
Aš visados žinau, kur yra mano vaikai ir kuo jie gyvena. Sugebu taip organizuoti jų veiklą, kad tiesiog nebelieka laiko šlifuoti gatvių ir prisiplakus prie kitų siaubti viską aplink vien iš dyko buvimo.
Sakysite, dar viena neturinti ką veikti skandalistė, kuri tik ir ieško, prie ko čia prikibus ir sugadinus nuotaiką... Nejuokaukite, esu mama dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Norėčiau paroje dar kelių papildomų valandų.
Aš nesišiaušiu ir nestatau keteros, nepuolu aiškintis tada, kai mano vaikai yra neteisūs. Nesu kvaksinti mamulė, apakinta ir apkurtinta nesveikos meilės. Mano vaikai taip pat turi trūkumų ir tėvų pareiga neleisti tiems trūkumams išsikeroti, nustelbti to gėrio, kurį turi kiekvienas naujai į pasaulį atėjęs žmogutis.
Jei Lietuvoje supertėvais vadinami neabejingi tėvai, tebūnie. Esu įsitikinusi, kad tik visapusiškai neabejingi tėvai sugebės išugdyti ne nuolankią, tyliai pasiduodančią minią, o tikrus savo vertę suvokiančius žmones ir piliečius. Kuriems bus svarbu, kas mus valdo ir kaip toliau gyvens Lietuva.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
