Gyvenu tarp kelių šalių: Turkijos, Kipro ir Lietuvos, šiuo metu sėkmingai plėtoju šeimos verslą, kuris ir privertė dar visai jauną merginą kažkada apsigyventi didelėje musulmoniškoje šalyje.
Jei kyla kokių klausimų, prašau parašykite man, mielai atsakysiu.
Gyvenimas susiklostė taip, kad atsidūriau musulmoniškoje šalyje. Darbas suvedė su garsiausiais žmonėmis (musulmonais) – vietos įžymybėmis, dainininkais, verslininkais, politikais.... Kokia buvo mano nuomonė apie juos? Ogi neturėjau jokios nuomonės. Buvau jauna, vos 18 metų mergina, milijoninėje šalyje viską pažinau po truputį, žiūrėjau į juos ir į jas. Jie klubuose gerdavo alkoholį iki sąmonės netekimo, kiti eidavo į mečetę 5 kartus per dieną, kitos rišdavosi skaras ir vartodavo kokainą. Tai buvo taip spalvinga.
Mačiau vyrų, kurie turėjo ir po penkias žmonas, tačiau išmokau atsirinkti. Tikrai nesu ta „nauja“, tik ką užsirišusi skarą musulmonė, kuri, pagyvenusi porą metu arabiškoje šalyje, grįžusi į Lietuvą moko visus gyventi. Labai skeptiškai žiūriu į tas moteris. Aš sėkmingai gyvenu ištekėjusi už musulmono, kuris yra žymus visuomenės žmogus ir eina antrojo Imamo pareigas vienoje mečetėje.
Ir toliau dirbu sėkmingai savo darbus. Penktadienį rišuosi skarą ir einu į mečetę, o jau šeštadienį sėdžiu populiariuose klubuose, žinoma, manęs ten nepamatysite girtos, su cigarete dantyse ar apsuptos didelės vyrų kompanijos. Na, žinokit, viskas liko taip pat. Priėmiau islamą prieš kelerius metus, kai pajutau visiškai su juo susipažinusi. Perskaičiau kelis sykius Koraną. Tiesiog tai man priimtina, manyje niekas nepasikeitė, tiesiog einu ne į bažnyčią, o į mečetę.
O skarą, mielos moterys, ir jūs turėtumėte ryšėti eidamos į bažnyčią, nes taip sako ir krikščionybė, apie tai net neverta daugiau diskutuoti niekada, nes kuklumas – tai pats gražiausias dalykas. Alkoholis? Nuogos krūtinės? Gal net meilužis? Tuo nesusižavės ne tik musulmonas, bet ir bet koks vyras.
Mano darbas leido daug pažinti ir pamatyti. Mačiau, kaip musulmonai smagindavosi kasdien su kita europiete, o į žmonas imdavo nekaltą, nenuvalkiotą, skarotą savo šalies merginą. Bet čia niekas nekaltas – tos moterys pačios to nori, o sugrįžusios į gimtinę tik juodina juos, neva jomis pasinaudojo. Bet juk jų niekas nevaro iš viešbučio su bikiniu ir niekas į gerklę nesupila litro vyno.
Apskritai tas alkoholis toks atgyvenęs dalykas, musulmonai tai suprato tūkstantmečiais anksčiau nei mes. Pas mus irgi būna vakarėliai, susibūrimai, tik skirtingai nei jūs, mes nemirštame nuo pagirių. Gal dėl to, kad mylime save labiau? O jums, brangieji, gaila mūsų? Ne, yra atvirkščiai, ten vyrai nežiūri televizoriaus su 4 bokalais alaus, ten vyrai neužeina į barus, ten vyrai nežiūri į kitas, ten ir neištikimybės nėra, abortų mažiau, o vaikų namų nėra, ten keliais girti nevažinėja ir benamiai ten nesmirdi.
Kol mano vyras meldžiasi, aš pasidažau lūpas, kol jis eina į mečetę, aš skiriu tą laiką sau. Buitis, o taip, ji yra... Vyras perka maistą, aš gaminu, taip esame susitarę, tiesiog manęs per daug nežavi didžiausių pirkinių maišų vilkimas namo.
Valgome avieną, juk tai daug skaniau už riebią kiaulę. Einame į vakarėlius ir geriame skanius kokteilius iš natūralių sulčių, privalumas – jokios skaudančios galvos ryte. Visada važiuojame savo automobiliu, jokių išlaidų taksi. Už kiekvieną neišgertą brangaus gėrimo butelį metų gale išeina gera kelionė į Seišelius ar Maldyvus. Cigaretės? O ne... Daug mieliau užkurti kartą į savaitę kvepiantį kaljaną. Draugai vyrai? Mano geriausias draugas mano vyras, kam man kiti?
Tiesa, visai kas kita darbo reikalai, bet jie ir lieka tik darbo reikalais.... Taip, mes nešvenčiame Kalėdų, bet švenčiame Ramadaną, kur kasdien visą mėnesį, kai saulė nusileidžia, būna tarsi Kalėdos. Ir taip visą mėnesį, juk tai taip smagu.
Ramadanas – puikus būdas išsivalyti organizmą, priverstinė dieta, kuri neleis užsiauginti papildomų kilogramų, nereikia dietologu, ar piliulių nuo antsvorio. Kas gali būti geriau už vyrą, kuris prisižiūri savo higieną ir prausiasi penkis kartus prieš maldą? Galėčiau tęsti be galo... O taip, toks tas, deja, TOBULAS, o jūs jį vadinat „babajišku gyvenimu“.
Deja, iki šiol nesutikau nė vieno išsilavinusio, protingo žmogaus, kuris arabus vadintu „babajais“. Tai dažniau daro neišauklėti, neišprusę, intelekto neturintis žmogeliai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
