Gyvename Anglijoje. Susipažinome prieš 8 metus toje pačioje Anglijoje. Aš buvau ką tik atvykęs imigrantas, o ji studijavo anglų kalbą viename universitetų. Įsimylėjau savo gražiąją žmoną beveik iš karto.
Aš Lietuvoje esu baigęs verslo administravimą. Iš pradžių dirbau Anglijoje fabrike rūšiuotoju. Vėliau su draugais įkūrėme įmonę, prekiaujame kondicionieriais. Sekasi puikiai. Neseniai gavome paskolą iš vieno Anglijos banko ir įsigijome nedidelį namelį.
Žmona šiuo metu nėštumo atostogose. Jai 28 metai, o man 38. Mano gražioji žmona sulaukia daug dėmesio. Ji yra puiki motina mūsų vaikui ir puiki žmona man.
Buvome sugrįžę į Lietuvą. Rasizmo apraiškų pastebėjau tiek savo žmonos, tiek mudviejų vaiko atžvilgiu. Pamenu, išgirdau, kaip vienas berniukas klausia mamos: „Mama, o kas tai tetai negerai? Kodėl ji tokia juoda?“ Mama, užuot paaiškinusi vaikui, nusitempė jį kuo toliausiai.
Kadangi esu kilęs iš vieno Žemaitijos kaimelio, nusivežus savo šeimą į gimtinę teko patirti daug nemalonių žmonių kalbų. Mūsų šalyje reikia mažinti rasizmą.
Galiu pasidžiaugti, kad mano tėvai džiaugiasi mano pasirinkimu ir labai myli mano žmoną. Ji labai šiltas ir nuoširdus žmogus. Tiesa, mano tėvams trukdo kalbos barjeras, bet mano žmona šiuo metu mokosi lietuvių kalbos.
Buvau ir žmonos šalyje Afrikos žemyne. Tikrai buvau sužavėtas nuostabaus gamtos grožio, šiltų žmonių ir pačios šalies. Mes esame labai laimingi, mylime ir gerbiame vienas kitą.
Kadangi esu vyras, man nesiseka rašyti ilgų pasakojimų, bet aprašiau mūsų istoriją.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
