Pavyzdžiui, ateina moteriškė ryte, ne ta koja išlipusi iš lovos, ir tu lieki kalta, kad jai šiandien bloga nuotaika ar tiesiog nesiseka. Aišku, labai nemalonu ir skaudu, kada stengiesi klientui visaip įtikti (ir pasisveikini, ir, kad kaip jis tave beįžeidinėtų ir keiktų, geros dienos palinki, šypsaisi jam), o jis vis tiek tave iškoneveikia. Tarkim, kad ir dėl karo Ukrainoje.
Jei čekyje nuolaidos pavadinimas sutampa su prekės, jau, vadinasi, kasininkė apgaudinėja žmogelį. Jei parduotuvėje netvarka, vėlgi kalta kasininkė. Nesvarbu, kad kabo didžiausias lapas su užrašu „šie dangteliai parduodami pakuotėmis po 15 vnt. Prašome neardyti pakuočių“ – kasininkė vis tiek kalta dėl to, kad jie išplėšyti ir išmėtyti po vieną.
Jei kasininkui baigėsi darbo valandos ir jis eina namo, nenustebkit – jis taip pat blogas ir kaltas. Kodėl kasininkas eina namo, kai žmogui sunkios pagirios ir jis nenori laukti, kol kita kasa „atleis“ 2 žmones ir tada priims jį su jo draugu – „smigio“ vynu.
Su kolegomis priėjome išvados: kasininkas visada bus kaltas dėl visko. Net ir dėl pasaulio pabaigos.
Bet... Yra vienas „bet“. Viską atperka tas mažytis supratingųjų klientų lašelis milžiniško piktų ir viskuo nepatenkintų klientų vandenyne.
Žiūrėk, stovi kokia moteris ir šaukia ant tavęs: „Kodėl prieš savaitę ši kava kainavo 3 eurus, o šiandien jau 3,01 euro? Kodėl tu iš žmonių pinigus nusukinėji? Ką?“
Ir štai vienas iš to lašelio tave pradeda ginti: „Moteriške, kasininko darbas tik suskaičiuoti jūsų prekių sumą, paimti pinigus ir atiduoti grąžą. Nekaltinkite kasininkių dėl visko.“
Žinoma, eilėje užverda „karas“. Bet kaip malonu kasininkui, kad atsiranda bent keli tokie užtarėjai, kurie supranta, kad ir taip per dieną kasininkas būna 1000 kartų išdėtas į šuns dienas. Kaip malonu, kada tau dar nespėjus ištarti „labas rytas“, žmogus šypsodamasis tai pasako pirmas. Kaip gera, kada klientas žino ne tik savo teises, bet ir elementaraus žmogiškumo ir mandagumo pagrindus (ko šiandieninėje visuomenėje labai trūksta).
Net keista pasidaro, kai pagalvoji, kad visus darželyje, o vėliau ir mokykloje moko sveikintis atėjus į parduotuvę, įlipus į autobusą ir t.t., tačiau dažnas vyresnio amžiaus žmogus apie šį „aukštąjį mokslą“ pamiršta.
Mielieji klientai, kas skaito šį laišką, nebūkime tokie pikti, suirzę. Pasistenkite suprasti ir mus, kasininkus ir kasininkes. Mes taip pat turime šeimas ir norime baigti darbą tada, kada jis baigiasi pagal mūsų grafikus. Mes taip pat norime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su žmonėmis, o ne „plėšikais“. Labai ačiū tiems, kas tai supranta ir padeda mums laikytis.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2015 metų rugpjūčio 24 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
