Pasakiau kaip yra:
„Nuobaudų neturiu, diržą visada seguosi, dar 5-7 sekundės ir būčiau užsisegęs. Pagavau žioplį.“
Išsiklausinėjo, iš kur važiavau. Patikrino dokumentus. Aš jau ruošiuosi lipti... Padavė dokumentus ir pasakė: „Gero kelio. Kitą kartą būkit dėmesingesnis.“
Man šokas. Padėkojau.
Važiavau ir jaučiau, kad noriu atsidėkoti. Ne dėl „pliusiuko“, o tiesiog žmogiškai jaučiau, kad noriu. Šalia Statoilas, grįžau su kava rankose... Tada jiems šokas :).
Pasakiau: “Už žmogiškumą reikia dėkoti.“
Ir atidaviau kavas. Galiu prisiekt, policininkų akyse perskaičiau tą paprastą, stiprų, nuoširdų „ačiū“...
Dėkokit ne vien mintimis, bet ir darbais :).
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
