Kai suaugau, rimtiems santykiams išbandžiau vyresnį, o desertui pasilikau jaunesnį. Apie vyresnį net neverta daug pasakoti. Negavau, ko tikėjausi.
Noriu papasakoti apie 12 metų jaunesnį vyrą. Man 37, o jam – 25 metai. Aš savarankiška, auginanti 18-metę dukrą moteris. Jis jaunas, karštas, impulsyvus, norintis užkariauti visą pasaulį jaunuolis. Aš iš Kauno, jis – iš Klaipėdos.
Užmezgusi romanėlį su juo, visada sau kartojau, kad tai laikina, kad tai – paskutinis mano šansas pabūti su jaunu vyru. Tiesa ta, kad aš neatrodžiau vyresnė už jį. Tik mūsų temperamentai kartais nesutapdavo. Jo kraujas tiesiog virė, o aš ieškojau harmonijos. Bet mokėmės vienas iš kito ir aistros, ir ramybės. Aš buvau jo mokytoja gyvenimo kelyje, o jis man neleido užmiršti, koks gyvenimas yra audringas.
Kalbant apie seksą, tai jo buvo visur ir visada. Net raudonis žandus išmuša, kai prisimenu, kokie buvom nepadorūs. Man tai patiko. Gyvenime atradau naują požiūrį į seksą. Jis atvažiuodavo 200 kilometrų vidury nakties, kad pasimylėtume.
O kalbant apie aplinkinių reakciją į mus, tai buvo visko. Tėvai praktiškai nutraukė ryšius su manim. Draugai sakė, kad išsikrausčiau iš proto. Kolegos žiūrėjo į mane su ironiška šypsena. Kol aš mėgavausi draugija ir neplanavau su juo ateities, jis priešingai – įrodinėjo man, kad esam normali pora, kad manęs ieškojo visą gyvenimą, kad mūsų laukia graži ateitis.
Gal viskas būtų ir gerai, bet man nedavė ramybės mintis, kad jis stipriai skriaudžia save, būdamas su manim. O aš nebuvau tikra, ar įmanoma išlaikyti tokio karšto jaunuolio dėmesį iki gyvenimo galo. Jau pirmą mūsų susitikimo dieną, kai dar nebuvome pora, pasakiau jam, kad nenoriu daugiau vaikų.
Tada jis sutiko su viskuo, kad tik užkariautų mano dėmesį, bet aš mačiau jo sunkų žvilgsnį ir dar mačiau, kaip jis myli vaikus. Vos priartėdavom prie šios temos, jis pasiusdavo.
Man patiko tai, kad mes niekada vienas kitam nemelavom. Sakėm viską, ką galvojom, nors labai dažnai tai buvo nemalonu išgirsti.
Ir tada aš jam pasakiau, kad būsiu su juo tol, kol jis neužsimanys vaikų. Tai ir buvo mūsų sutartis, kuri jungė mūsų santykius – nieko vienas iš kito nereikalauti, o tiesiog džiaugtis gyvenimu.
Mes dar vis kartu. Ir dabar, kai aš rašau gulėdama ant sofos, jis sėdi priešais mane, vos už kelių metrų. Jaučiu, kaip jo venomis teka skorpioniškas kraujas. Jaučiu jo jaunatvišką impulsyvumą, kuris užpildo visą kambarį ir nepalieka laisvės abejoti, koks jis karštas.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
