Iš kažkokių užkaborių išlindo nerealus liūdesys ir puolė aštriais nagais draskyti mano sielą. Viskas prasidėjo nuo kilusios kvailos minties: šit, kaip būtų šaunu, jei šalia būtų ji. Gurkšnotumėme kartu raudoną vyną, pliurptumėme niekus. Ji – tai ne konkretus žmogus, o įsivaizduojamas simpatiškas moters paveikslas.
Deja, mano telefono sąraše tokios, kuriai galėčiau paskambinti ir pasikviesti ar norėčiau su ja praleisti vakarą nebuvo. Tos, kurių telefonų numeriai ilsėjosi telefono atmintyje, šiam vakarui netiko – jos ne romantikės. Pasikviesi, atvažiuos, bet arba joms reikės sumokėti už praleistą kartu laiką, arba įsivaizduos, kad atvažiavus kitą dieną nebereikia išvažiuoti. Dėl šeštadienio vakaro sugadinti sekmadienio tiesiog neapsimokėjo.
Nukėliau nuo kelių katiną, tas nepatenkintas išpūtė uodegą, pasirąžė. Pasiėmiau kompiuterį ir atsidariau rimtų pažinčių svetainės adresą, kurį man nuolat bruko reklama. Bent pasižiūrėsiu, kas ten siūloma internetinėje parduotuvėje.
Anketos – beveik vienodos
Išsyk paspoksoti nepavyko, teko registruotis, užpildant ilgiausią anketą, kurio netgi buvo psichologinių testų. Nieko ją pildydamas per daug nemelavau, tik kai ką nutylėjau, ko nebūtina plačiajai publikai žinoti.
Nuotraukos irgi neįdėjau, neduok Dieve, kas nors iš draugų sužinotų – užjuoktų. Tuose sluoksniuose kur aš sukinėjuosi, toks pažinčių būdas vertinamas kaip nusigyvenimo ženklas. Manoma, iki tiek krito, kad nebesugeba realybėje susipažinti, tai ieško virtualiuose drumstuose vandenyse.
Yra tokiame požiūryje tiesos ir daug svarių argumentų, kuriuos pripažįstu. Ir jei ne to vakaro nuotaikos, tokiu būdu tikrai nieko neieškočiau. Šiaip tai ir neieškojau, užsukau tik pasidairyti.
Anava mane užregistravo ir iškart „išmetė“ sąrašiuką moterų, kurias kompiuteris paskaičiavo kaip man labiausiai tinkamas. Atsiverčiau pirmosios anketą ir nustebau. Nuotraukos mano akiai labai gražios. Ir amžius panašus. O anketiniai duomenys ir pomėgiai – kone kaip mano.
Gal tik šokti nemėgstu, nebent kai pribaubiu. Taip, susipažinus tai gali tapti milžiniška problema. Gali tekti trainiotis po klubus, o aš, deja, iš to amžiaus jau išaugau.
Bet įsuktas romantiško siautulio atmečiau abejones ir parašiau neįmantrų laišką. Šiek tiek prisistačiau ir pasiūliau kitą dieną, sekmadienį, susitikti kur nors išgerti kavos. Pridėjau savo telefono numerį ir išsiunčiau. Kitos man į porą pasiūlytos moterys nė iš tolo neprilygo šitai, tai tuo ir baigiau apsilankymą internetiniame paslaugų centre.
Pasirodė graži lyg snieguolė
Kitą rytą sulaukiau atsakymo. Moteris stebėjosi – atseit, šitame tinklalapyje pasitaikantys padoresni vyrai būna baisingai nedrąsūs, tenka pačioms damoms vos ne per prievartą juos išsitempti į susitikimus. Pagyrė mane už drąsą ir parašė telefono.
Paskambinau, balsiukas mielas. Maloniai pačiauškėjome, be vargo sutarėme po pietų susitikti prie kavinės greta jos namų. Pasakiau, kokia mašina atvažiuosiu ir atsisveikinome iki greito.
Mašina mano vidutinės klasės, vidutinio amžiaus, materialinė padėtis irgi atitinkama, turiu nuosavą stogą virš galvos, pajamos leidžia patenkinti vidutinius poreikius. Kaip ir neturiu ko gėdytis.
Nieko perdėm nesipuošiau, kaip ir neketinau vaidinti geresnio nei esu. Kvailas reikalas tokia vaidyba – prisigirsi, o po to teks ir toliau vaidinti, kas tikrai nėra lengva. Jau jei esama polinkio į aktorystę, tai reikia vaizduoti blogesnį nei esi. Jei su tokiu įvaizdžiu „prašoksi“, galėsi iš pjesės išeiti, vėl tapti savimi, o tą virsmą pateikti kaip kažkokį itin didų pasiekimą – matai, brangioji, kokia tu man svarbi, vien dėl tavęs tapau geresniu...
Paėmiau pakeliui trejetą baltų rožių ir atvažiavau į sutartą vietą keliolika minučių anksčiau. Netgi iš mašinos išlipęs parūkiau. Jei pro kažkurį langą stebi, lai įsitikina, jog nekeliu grėsmės. Arba jei nepatiksiu, turės progą nebepasirodyti. Suprasiu.
Bet ji pasirodė. Lygiai sutartu laiku. Baltu paltu buvo panaši į gražuolę snieguolę. Dar gražesnė nei nuotraukose. Kai imdama rožes nusišypsojo, supratau, kad viskas čia bus gerai, nebėra ko jaudintis.
Savo vertę žinanti moteris
Buvo taip, lyg būtų susitikę labai seni geri pažįstami, turintys begalę temų pašnekesiams. Pirmiausia išsiaiškinau dėl jos pomėgio šokiams. Paaiškėjo, kad nėra ko baimintis. Šokius prie pomėgių parašė, nes reikėjo gi kažkokius hobius įrašyti, tai prisiminė jaunas dienas. Jos požiūris į klubinėjimą atitinka maniškį.
Kavine susitikimas nesibaigė. Nuvažiavome pasivalkioti parke, pamaitinome antis, po to vėl užsukome į kavinę. Susidraugavome tiek, kad man kilo noras ją supažindinti su katinu. Užsukome trumpam į svečius.
Visai nebuvo kilusi mintis pasigirti turimais kvadratiniais metrais. Čia ne tas atvejis, kai kažką tuo nustebinsi – ji pati turėjo ne prastesnius metrus.
Man buvo žiauriai svarbu, kaip ją priims mano draugelis. Žmonių gerumą jis atpažįsta akimirksniu. Kartą parsivežiau tokią gražuolę panelytę, ši mikliai suraukė nosytę: „Fu, katinas gi klaikiai smirda, jau jei mudu pradėtumėme gyventi kartu, rainiui vietos nebeliktų.“
Teko paaiškinti: „Nemanau, kad tai aktuali tema.“ Draugų dėl mergužėlių aš neišdavinėju ir neišvarinėju. Moterų gi po pasaulį blaškosi keli milijardai, o tokio kito katino nerasi su žiburiu.
Naujoji pažįstama mano puslaukiniam žvėriui patiko iš pirmo žvilgsnio. Visai kaip ir man. Po to viešnią parvežiau namo. Net iliuzijų neturėjau, kad ji pasiliks pas mane nakčiai. Čia turėjau reikalą ne su kekše ir ne su meniškos natūros moterimi. Pastarosioms kartais labai greitai apsisuka galvelės, pametamas ryšys su realybe ir pradeda atrodyti, kad jei mylėti, tai stipriai ir iškart, negaištant laiko susipažinimų laikotarpiui.
O ši moteris žinojo savo vertę (didelę) ir protas jos veikė puikiai – prieš staigų posūkį verta pristabdyti. Ir nors ji buvo tikrai nepaprasta, bet bendravosi mums pašėlusiai paprastai.
Išsiskirti man buvo nemaloniai sunku. Ypač po to, kai sužinojau, jog kitą sykį susitiksime tik savaitgalį. Paprastomis dienomis ji smarkiai dirba. Šiaip jau, kaip ir aš. Važiuojant namo susidėliojau išvadas: įsimylėjau ją dar net nematęs, pakako anketos, o kai pamačiau, viskas patapo sunkiai kontroliuojama.
Klastinga mintis pakeliauti
Savaitė belaukiant savaitgalio nebuvo tokia ir sunki. Savaime kasdien pradėjome bendrauti telefonu. Po kelis kartus. Savo anketą iš pažinčių svetainės ištryniau, savo paskirtį ji jau atliko ir pavirto tik mano elektroninio pašto šiukšlintoja.
Po to buvo pora nuostabių mėnesių, kai mes savaitgaliais trainiojomės po visokias įdomias vietas, apie kurių egzistavimą keletą metų jau buvau pamiršęs. Kai man kilo klastinga mintis savaitgaliui nusitrenkti kur nors toliau, iš kur nereikia vakare grįžti atgal, ir ją ėmiausi garsiai dėstyti, buvau kaip mat sustabdytas.
„Labai nenorėčiau, kad netyčiukais sugadintum tokią stebuklingą mūsų pažinties pradžią. Nujaučiu, ką tu tuoj pasiūlysi. Tai štai, aš jau tokia, kad labai lėtai ir preciziškai priimu svarbius savo gyvenimo sprendimus. Kartą nudegiau su vedybomis, ačiū, nebedegu noru skubėt antram kartui.
Po to turėjau intymų partnerį, po metų paaiškėjo, kad mudu nesuderinami, vėl išsiskirti buvo sunku. Juk prisiriši prie žmogaus. Todėl siūlau niekur neskubėti. Pamėginkim pasižiūrėti, kas išeis neskubant, gerai?“ Ir jos gudri šypsenėlė sakė: „Juk sakei, kad ir iki manęs kuo puikiausiai apsieidavai be moterų, tai kur problema?“
Mes kartais pašmaikštaudavome, kas būtų mums sumetus daiktus: ji vyturys, anksti eina gultis, anksti keliasi, o aš pelėda, ilgai naktinėju, anksti keltis man prilygsta inkvizicijai. Jai darbas yra svarbiausias, aš sakiau, kad man taip pat (dabar prioritetai pasikeitę, bet aš apie tai niekam nesigiriu). Išeina, jog vienas kitam pakankamai dėmesio galėtumėme skirti tik per išeigines.
Remiantis logika, ne itin perspektyviai atrodo santykiai, kai sutuoktiniai ar sugyventiniai bendroje lovoje susitinka tik per šventes. Aišku, tai tik juokeliai, bet juose esama tiesos. Norint kažko daugiau už gyvenimą po vienu stogu tektų radikaliai keisti nusistovėjusią patinkančią gyvenseną. Abiems.
Maniau, jog pajėgčiau, bet tada juk mano protelį valdė chemija, todėl rimtiems sprendimams kaip ir nebuvau adekvatus. Jau ir darbe tai pasijuto – pradėjau daryti nesąmones, nes man viskas, išskyrus vieną asmenį, pasidarė dzin.
Įrodymai kompiuterio ekrane
Galai žino, ko būtume pasiekę pažindindamiesi, jei ne vienas rūškanas sekmadienio vakaras. Tradiciškai dieną šauniai praleidome kartu. Vakare aš žiauriai nenorėjau išsiskirstyti. Bet jai reikėjo. Ryt anksti keltis, laukia sunki diena ir darbo savaitė. Reikia susiruošti rūbus ir normaliai išsimiegoti.
Susitaikęs su neišvengiamybe grįžau ir paskendęs svajonėse slampinėjau iš kampo į kampą. Katinui tokia kvaištelėjusio draugelio būsena nebebuvo įdomi, priprato ir nebekreipė dėmesio.
Ir tik šast į mano durną galvą fix idėja – įdomu, o ar mano svajonių moteris išsitrynė savo anketą iš pažinčių? Patikrinti galėjau tik užsiregistravęs iš naujo. Šį kartą savo anketą sukūriau feikinę (netikrą. – Red.), greitai.
Nemalonus šaltukas perėjo kūnu, kai pamačiau, kad anketa tebekaba, siūlydama klientams prekę. Dar bjauriau pasidarė, kai pamačiau viršuje šviečiantį žalią žiburėlį, rodantį, jog anketos savininkas prisijungęs prie tinklo. Dabar gi pusė dvyliktos, vyturėlis turėtų būti lovoje?
Drebančios iš netikėtumo kojos mane nuvedė prie baro, šliūkštelėjau į stiklinę degaus skysčio. Mano pavargusi galva, gavusi dopingo, mikliau suka smegenų krumpliaračius. Ne, ne, ne, to negali būti, ji paprasčiausiai kažkada pamiršo išeidama iš šito puslapio išsijungti. Aš taip irgi iš kai kurių svetainių neatsijungiu, tiesa, ne pažinčių. Kai radau paaiškinimą, pasidarė ramiau. O kad anketos neištrynė, bala nematė. Nors ir nekaip atrodo.
Viltys žlugo pusę pirmos, kai jos anketoje žalia švieselė užgeso. Niekad „ant karštųjų“ nepuolu aiškintis santykių. Gal tai tebuvo vienkartinis atvejis. Nors ir žiauriai nemielas, juk šitoje svetainėje žmonės ieško porų, o ne susirenka pabendrauti.
Kitą dieną telefonu šnekėjomės kaip iki šiol, niekuo neišsidaviau, kad iškilo abejonių. Vakare palinkėjo labos nakties ir pasakė, jog griūna pavargusi miegoti. Po kelių minučių ties jos anketa vėl užsižiebė žalia švieselė. Ir taip sužinojau, kad kiekvieną vakarą mano žavus vyturėlis porą-trejetą valandų sklando, ieškodamas poros.
Spjūvis vyro savigarbai
Taigi, artėjant savaitgaliui jau žinojau daug naujo. Pirma – ji melagėlė. Tvirtino man, kad ta pažinčių svetainė jai neaktuali, atseit užsukdavo kokį kartą per mėnesį, o tai, kad tas kartas sutapo su mano apsilankymu, aiškino kaip stebuklingą atsitiktinumą.
Melavo ir dėl pomėgio labai anksti eiti miegoti. Lėtai susipažindama su manimi, ji labai aktyviai tuo pat metu ieškojo kitų pažinčių. Gal dar įdomesnių, patrauklesnių ir dar daug kuo geresnių. Kas pasakys, kad paprastomis darbo dienomis ji nelaksto į pasimatymus su kitais. Man savaitgaliai, kitiems kitos dienos – labai praktiškas požiūris atsakingai renkantis draugą gyvenimui, velniai rautų!
To dar mano gyvenime nebuvo. Kad aš kažkam tapčiau atsarginiu aerodromu. Nusileidimams, jei nepasitaikys geresnių. Čia spjūvis į mano savigarbą!
Kai mėginu suprasti kitus, pastatau save į jų vietą. Kokiu atveju aš varinėčiau šury-mury su viena ir tuo pat metu ramiai vakarais tęsčiau paieškas? Tik tada, jeigu ta, su kuria susitikinėju, man nelabai. Ir tai ne, aš su nelabai patinkančiomis nesusitikinėčiau. Tai kaip ją suprasti? Ji gi panaši į mane, taip maniau?
Ir ji tikrai neišnaudojo manęs finansiškai, netgi pati kelis kartus nupirko bilietus į teatrą ar kiną, be to, mes net nesišlaistėme po brangias vietas.
Nepaklausi tiesiai šviesiai – pasius sužinojusi, kad atseit šnipinėjau. Aš irgi jos vietoj šitaip pagautas pasiusčiau. Taip, ir ji, ir aš vienas kitam ničnieko nežadėjome, jos reikalas elgtis kaip nori. Man net nereikėjo, kad ji susigėdusi ištrintų anketą ir atsiprašytų. Jeigu jai būtų svarbu, tą būtų padariusi pati, neprašant.
Taigi tada mūsų giedruose santykiuose pasirodė debesys. Jų vis daugėjo, pasigirdo griaustinis ir romantika labai greitai išnyko. Mes net nesusipykome, tiesiog. Kaip greitai atsirado, taip greitai ir išnyko poreikis susitikinėti bei šnekėtis.
Greta gerai praleisto laiko buvo ir kitas geras dalykas. Dabar bent įsivaizduoju, kokią moterį norėčiau sutikti – labai panašią, tik be priklausomybės nuo pažinčių svetainių. Ir ne tokią suktą, kad draugą vienu metu rinktųsi iš kelių pretendentų.
Norai dideli, veikiausiai neišsipildantys, bet jų nepavyks sumažinti, nes tai – širdies norai, o ne proto, kurį galima perprogramuoti. Tad kol tokia moteris nepasirodo, mums labai puikiai gyvenasi dviese, su katinu :).
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų lapkričio 2 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
