Šeštadienio vakarą išeinant iš prekybos centro mane užkalbino maždaug trisdešimties metų vyriškis.
„Sveika, kaip malonu tave matyti. Kur eini?“ – paklausė jis.
„Namo. Aš jus pažįstu?“ – nepasidaviau provokacijoms aš.
„Ne, bet mes galime būti gerais draugais“, – neatlyžo nepažįstamasis.
Vyresni vyrai neretai ieško būdų, kaip pabendrauti su jaunesnėmis merginomis. Nors aš nebuvau ryškiai pasidažiusi, neturėjau priaugintų nagų, nevilkėjau iššaukiančių drabužių.
Nepažįstamasis pradėjo pasakoti, kad jis rašo knygas apie draugiškas arba tokias pasikėlusias paneles, kaip aš. Tokios beprotybės dar nebuvau girdėjusi.
Man tarsi akmuo ant širdies užkrito. Žodžiai pradėjo užsikirsti, nuotaika iš karto dingo, burna džiūvo. Jausmas buvo toks, kaip bandytum draugiškai kalbėti su savo prievartautoju.
Iš karto apniko mintys, kaip greičiau baigti pokalbį, nors to padaryti buvo beveik neįmanoma. Jis mane apsikabino, vėlė mano plaukus. Viskas truko gal apie 4 minutes, kol galiausiai įbėgau į autobusą.
Tada jis tiesiog pasuko link kitos merginos.
Jūs net neįsivaizduojate, kiek toks įvykis gali sukelti skausmo. Reaguokite į tokias situacijas, jos tikrai matomos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
