Jaudino inteligentai
Galbūt dėl to, kad pati esu iš kaimo, prisižiūrėjusi kaimiečių su tepaluotomis rankomis, kurie su mergina gali padiskutuoti nebent apie vakarykštes futbolo rungtynes arba išjuokti kaimynės Janės aprangą.
Man provincijos vaikinai visada atrodė žemo lygio, nors galbūt tokie ir nebuvo, todėl atsiprašau, jei ką mano nuomonė ir įžeidė. Tačiau nuo paauglystės žinojau, kad mano vyras bus inteligentas.
Dar kai mokiausi mokykloje, su klasiokėmis šnairuodavome į mūsų kaimuką per šventes grįžtančius vyresnius studentus. Su ataugusiais plaukais, stilingus, šiek tiek primenančius menininkus – paskaičiusius knygų ir pamačiusius toliau nei kitapus upės esantis kaimas.
Įsimylėjo miestietį
Taip jau nutiko, kad su vyru iki santuokos gyvenome atskirai. Žinau, pasakysite, kad tai šiais laikais nelabai įmanoma, bet įmanoma. Kai susipažinome, jis gyveno pas tėvus. Jis miestietis – tikras vilnietis, inteligentų vaikas.
Nematėme reikalo švaistyti pinigų nuomai, todėl gyvenome atskirai. Aš tuo metu gyvenau su savo drauge. Būsimasis vyras kartais likdavo nakvoti, bet jam nepatogu būdavo prieš mano bučiokę ir tėvus. Nes jo gimdytojai buvo nuomonės, kad iki santuokos gyventi sykiu nepridera.
Todėl ir intymus gyvenimas nebuvo itin aktyvus, kaip normalių mūsų bendraamžių. Kai mano sugyventinė išsikraustė, jau buvome susižadėję, planavome vestuves, būdavome labai pavargę nuo organizacinių reikalų, todėl aktyviam intymiam gyvenimui vėl neturėjome jėgų ir laiko.
Tačiau po vestuvių man atsivėrė akys, ką reiškia gyventi su inteligentu. Taip, mano vyras protingas, taip, su juo galima įdomiai leisti laiką. Bet tik ne lovoje...
Už moterį mielesnė knyga
Seksas su vyru yra ne tik retas, bet ir be aistros. Toks įspūdis, kad jis miega su manimi tik iš reikalo, kad pratęstų giminę ir tėvams padovanotų taip trokštamą anūką. Vakarais jis mieliau skaito knygą ar kokias nors apžvalgas telefone nei bendrauja su žmona.
Kai prašau skirti daugiau dėmesio mūsų intymumui, pavyzdžiui, padaryt kojų masažą ar pabučiuoti bent kaklą prieš mylintis, kad susijaudinčiau, tai jis atšauna, kad seksas yra primityvių gyvuliškų instinktų tenkinimas ir jis neketina to daryti. Ką jau kalbėti apie oralinį malonumą man, kai jis kategoriškai atsisako net ir jam leisti jį suteikti...
O kartą kai tiesiai šviesiai jo paklausiau, kodėl jis atsisako tai daryti, jis leido suprasti, kad man prasiveržia kaimietiški genai, išsilavinusiems žmonėms tai esą nėra būdinga.
Nuolat jaučiuosi atstumiama kaip moteris. Gal kuri nors panašioje situacijoje yra buvusi, galėtų patarti, kaip man vertėtų elgtis? Nesakau, kad esu dėl sekso ištroškusi maniakė, bet juk su mylimu žmogumi norisi suartėti fiziškai ne tik kartą per mėnesį reprodukciniais tikslais.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2018 metų balandžio 10 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
